ketvirtadienis, balandžio 17, 2008

apie būtinybę atsiliepti

žvarbus vidurdienis. lynoja. lašai krinta ant žaliuojančios žemės. antkapiai ir kryžiai. datos ir nuotraukos. karstas nuleidžiamas į duobę. ūžauja smarkus vėjas ir ima krėsti šaltis. dulke buvai - dulke pavirsi.. molinos žemės grumstai atsimuša į karsto dangtį. bumt, bumt..

jie užkasinėja karstą keturiese. paskutinės akimirkos. suskamba mobilus telefonas. vienas iš keturių nustoja kasęs ir atsiliepia į skambutį. negaliu tuo patikėti. žmogus pasako porą sakinių ir toliau sugrįžta prie kapo duobės. kažkam gyvenimo drama, o kažkam darbas.. bumt, bumt..

lietus nesiliauna. naujas kapas šalia kitų kapų. egzistenciniai klausimai su gyvenimo esmėm ir prasmėm. gyvenimas nuo pirmo įkvėpimo iki paskutinio atodūsio. dėliojamos žvakės ir statomi vainikai. pabaiga. leidžiantis nuo kalno atsisuku pasižiūrėti. vaizdas susilieja lietuje ir tas pats lietus nuplauna mūsų pėdsakus.

kaip tu? viskas gerai - atsakau. gal šiuolaikinių technologijų laikais telefonas tampa būtinybe? ir nesvarbu ką tuo metu veiki, tu tiesiog negali neatsiliepti.