hmmm mes gyvenam.. vienuolyne :D
grotos ant kambario lango, dvi lovos, didžiulė spinta, siuvimo mašina, mažytė komoda ir staliukas su dviem kėdėm. šalimais vonios kambarys su dušu, pagaliau vanduo ištisą parą, su vienu tik, jeigu čia vyksta laistymo/skalbimo ar kitokie vandens reikalaujantys darbai mūsų duše bėga verdantis vanduo..
ilgas koridorius veda į didžiulį valgomąjį žaliom sienom ir virtuve, kurioje kiekvieną dieną valgomi pusryčiai/pietūs/vakarienė arba kaip kada išeina. nebereikia gaminti nežinau ar čia pliusas ar minusas, bet kol kas užrašykim į pliusų sąrašą. maistą ruošia vietinė moteriškė arba kuri nors iš seserų. (meniu pavyzdys: ryžiai su bulvėmis ir vištiena.)
šalimais kitas pastatas. gyvenamosios vienuolių patalpos. šiuo metu čia gyvena keturios seserys: trys meksikietes ir perujietė. kokį paveikslą piešia tavo vaizduotė prie žodžio vienuolynas? manoji piešdavo storas pastato sienas, amžiną tylą ir susikaupimą, abitų šnarėjimą susimaišiusį su žvakių kvapu. čia nevisai taip. (vakare jos žiūri teliką iki vėlumos.)
pastatų kompleksas apjuostas tvora, šitoje tvoros pusėje žydintys sodo takeliai grįsti plytelėmis, kitoje dulkėti keliai ir šunkeliai. naktimis teritoriją saugo senukas sargas - švilpikas, taip jį vadinam, nes vaikščiodamas jis nuolat švilpia švilpuku, taip tarsi pranešdamas kad ši vieta saugoma. įdomus saugumo būdas. keista naktimis girdėti kažkur šalimais tą švilpimą. (ketvirtadienis - diena be švilpiko)
pirmoji pažintis su kompiuteriais, jų kol kas čia visi du, ispaniški užrašai man nepatinka. sunkoka matyti copy/paste kita kalba. kol kas tokie žmogiški norai kaip nuimti prisijungimo slaptažodį
ar sumaketuoti spausdinimui knygelę yra lengva užduotis. vėliau turėtų būti kompų klasė, žodis turėtų šiuo atveju reiškia neapibrėžtumą. vamos a ver.. (vert. pamatysim..)
dienos įgauna keistoka dienotvarkę iš "susigalvokim ką veiksim šiandien" serijos. valandos su daugiau važiavimu į miestą kad pasėdėti prie interneto. panašu kad visą gruodį praleisiu su vadovėliais, atrasta filmo-teka su Hariais Poteriais, Žvaigždžių karais ir Antanu Banderu.
miestas kukliai puošiasi Kalėdoms, jokio vajaus, jokių akcijų, jokio šurmulio, jokių akropolių, jokio skubėjimo ir jokio sniego, neįtikėtina!
pirmadienis, lapkričio 30, 2009
ketvirtadienis, lapkričio 19, 2009
trečiadienis
už lango lynoja, kokias visas penkias minutes, paskui vėl kaitina saulė ir taip kasdien, artėja lietingas sezonas...
vaikams baigėsi mokslo metai ir prasidėjo vasaros atostogos bei tuo pačiu baigėsi mūsų "Formación de Lideres" projektas. du mėnesiai man prasisuko kaip dvi dienos, bet jų užtenka kad priprastum prie naujų pokyčių. kai pro sausakimšos mašinos langą pralekia mūriniai namų kvartalai, šiferinės tvoros, turgaus prekeiviai ir čionykščiai žmonės, supranti kad tavęs tai nebestebina. kas-rytinis maršrutas pro žaliuojančius kukurūzų laukus (kurie per du mėnesius gerokai ūgtelėjo) baigiasi toje pačioje vietoje, bet įėjus į klasę kiekviena diena yra kažkuo unikali. pasiilgsiu tų vaikų, bliamba..
su antros pastraipos sąlyga rytoj mes kraustomės į naują gyvenamą vietą. miestas vardu Quillacollo yra trylika kilometrų nuo Cochabambos. nuo kitų metų ten turėtų vykti nauji projektai. kas ir kaip ir kada ir kodėl šiuo metu procese.
miércoles (dažniausiai tai reiškia trečiadienis, bet taip pat tai vienas tų vartojamų kita prasme žodžių, ne pačia geriausia prasme...) vienintelė avantiūra kuri nedžiugina - naujuose namuose nebus interneto, kiek tas "nebus" tęsis klausimas retorinis... addicted ne kitaip :)
vaikams baigėsi mokslo metai ir prasidėjo vasaros atostogos bei tuo pačiu baigėsi mūsų "Formación de Lideres" projektas. du mėnesiai man prasisuko kaip dvi dienos, bet jų užtenka kad priprastum prie naujų pokyčių. kai pro sausakimšos mašinos langą pralekia mūriniai namų kvartalai, šiferinės tvoros, turgaus prekeiviai ir čionykščiai žmonės, supranti kad tavęs tai nebestebina. kas-rytinis maršrutas pro žaliuojančius kukurūzų laukus (kurie per du mėnesius gerokai ūgtelėjo) baigiasi toje pačioje vietoje, bet įėjus į klasę kiekviena diena yra kažkuo unikali. pasiilgsiu tų vaikų, bliamba..
su antros pastraipos sąlyga rytoj mes kraustomės į naują gyvenamą vietą. miestas vardu Quillacollo yra trylika kilometrų nuo Cochabambos. nuo kitų metų ten turėtų vykti nauji projektai. kas ir kaip ir kada ir kodėl šiuo metu procese.
miércoles (dažniausiai tai reiškia trečiadienis, bet taip pat tai vienas tų vartojamų kita prasme žodžių, ne pačia geriausia prasme...) vienintelė avantiūra kuri nedžiugina - naujuose namuose nebus interneto, kiek tas "nebus" tęsis klausimas retorinis... addicted ne kitaip :)
penktadienis, lapkričio 13, 2009
kelioniniai užrašai - Peru (2 dalis)
tęsinys. pirma klajonių dalis čia.
2009 lapkričio 5 (ketvirtadienis) vietos laikas 19:30. iš Limos į Cusco atvažiavom kitos dienos vakare. dvidešimt valandų važiavimo visai nežavus dalykas. iš stoties važiuojam į nakvynės vietą - per www.couchsurfing.org susirastas vaikinas, kuris dar ir dirba vienoj iš n-iolikos Cusco turizmo agentūrų. plepus be galo, jo namuose tą vakarą nakvojam mes, prancūzė mergiotė Anay, kuri keliauja po Pietų Ameriką, kelionėms užsidirbdama mokydama buriavimo, bei dar belekiek žmonių.
dušas - svarbus akcentas, kai normaliai nesiprausta beveik savaitė laiko. taigi po jo šlapiom galvom keliaujam vakarieniaut į miesto centrą, pliaupia lietus, šaltokoka. pusė kabakų uždaryta, bėgam į centrą ir valgom mėsą su ryžiais bei desertą tik už 2 solius. grįžus dar kartą išklausom instruktažo ką ir kaip galima/reikia pamatyti Cusco ir Machu Picchu. agentūros siūlo n variantų kaip aplankyt Machu Picchu ir kitas inkų civilizacijos liekanas pradedant vienos dienos kelione iki berods dešimties. malonumas tiesa sakant brangus. už bilietą suplojam po 170 amerikos dolerių plius traukinio bilietai plius nakvynė iš viso kiekvienai atsieina apie 220 dolerių, bet verta!!!
akimirksniu užmiegam miegmaišiuose ant žemės, geriau ir nebūna :)
išaušta lapkričio 4oji - Milisentos gimtadienis [su praėjusiu dar kartą :)] - turiu temperatūros... autobusu su turistų grupe tą dieną aplankom keletą rekomenduotų objektų. gidė mūsų nesužavi. pietaut nuveža į restoraną veidrodiniais langais (pirmą kart matau čia pastatą tokiais langais!!!) ir kaip mūsų grupei "tik" už 20 solių. mes vienintelės pavalgom skaniai už 7 kitoje gatvės pusėje. ekskursija su gide baigiasi vakare ir mus palieka laukti traukinio į Ollanta'ą .
naktinis traukinys sausakimšas visom pasaulio kalbom kalbančių turistų. miegam. pabudus jau turiu per daug temperatūros. mus pasitinka mergaitė iš hotelio, kuriame tą naktį nakvojam. dušas ir vaistų dozė su viltim kad rytojus išauš be temperatūros.
rytojus išaušta 3:50, sunkiai, bet atsikeliam. tempos nebėra :) dušas, dantys, susidedam vieną kuprinę ir traukiam pirkt bilietų į Machu Picchu. stoty turim būt 4:30, nes norim gaut bilietus kopti į vieną Machu Picchu esantį kalną (per dieną leidžiama tai padaryti 400 žmonių 7 ryto ir 400 žmonių 11 ryto). stotyje dvi eilės: viena prie bilietų, kita laukti autobuso. žmonių belekiek daug laukia autobusų, kiti lipa pėsčiomis.
pirmas autobusas išvažiuoja 5 ryto. mums pavyksta sutilpti į antrąjį. autobusas vingiuoja serpantinais su kiekviena minute vis labiau švinta. nepraėjus nei keturiasdešimt minučių mes Machu Picchu papėdėje. šalimais prabangus viešbutis, stovim eilėje, pasirašom knygoje, bei gaunam bilietus kopimui, numeris 368 iš galimų 400 vienuoliktai ryto, pasisekė :)
dvi valandas su gidu vaikštom po inkų griuvėsius. įspūdinga vieta, įspūdingi pasakojimai ir faktai. viena įsimintiniausių frazių: šiandien tau, rytoj man. inkų filosofija rėmėsi kolektyviniu darbu, visi padėdavo nudirbti darbus vieną dieną vienam gentainiui, kitą kitam ir t.t. vyko natūriniai mainai. namai buvo dekoruojami auksu, dekoracija ir ne daugiau. architektūra unikali - kiekvieno pastato akmens vieta apskaičiuota milimetrų tikslumu. laiko skaičiavimas, penkios ar šešios dimensijos ir kiti faktai. laikas neprailgsta. pabaigoje ragaujam koką, kuri čia populiarus "narkotikas". atvirai - neskanu :)
pietaujam, su fotikais vaikomės vietines ljamas (lamas) ir laukiam vienuoliktos valandos kopimo.
sulaukiam. pasirašom kitoj knygoj, čia tam atvejui jeigu negrįžtumėm mūsų teoriškai turėtų ieškoti :) kopiam valandą laiko laiptukais, kurie visaip kaip vingiuoja stačiais kalno šlaitais. jau visai karšta. moskitai daro savo juodą darbą, kojos ir rankos sukandžiotos ir tose vietose raudonos dėmės. rrrrrr...
užkopus miestas kaip ant delno. pasižiūrim į viską iš viršaus ir leidžiamės žemyn. pasirašom kad sugrįžom. dar paslampinėjam po griuvėsius. bei autobusu grįžtam į miestą.
turim gražaus laiko iki traukinio, todėl einam į čia esančius terminius vandenis. vandenys sakykim karšti ir po ilgos dienos vanduo tobula atrakcija. pramirkstam kokias 1,5 valandos ir leidžiamės ieškot kavos. kabakuose kainos kosminės (mums), kavą geriam turguje, skani, užskaitom čia kavą :)
vakaras. važiuojam Cusco link. savaitės avantiūra artėja į pabaigą. miestą su keletu persėdimų pasiekiam šiek tiek po vidurnakčio, turim namų raktus, nes vėl nakvosim toje pačioje vietoje.
lapkričio 7 (šeštadienis) vietos laikas 14:53. dieną prieš tai praleidžiam Cusco ir jo apylinkėse. su turistiniu autobusu apvažiuojam keletą lankytinų vietų. kelios detalės: "čia jūs matote aukojimo altorių. aukojamos būdavo gyvos lamos, jeigu išpjovus širdį ji dar plakdavo metai bus geri, jeigu ne atitinkamai blogi..." "žmonių neaukodavo, nebent atsirasdavo savanorių (jų atsirasdavo) kurie norėtų pasiaukoti savo brolių ir sesių labui. savanoriai išgerdavo svaigiųjų medžiagų ir būdavo apsvaigindami smūgiu į galvą.." toliau procesas nebuvo detalizuojamas.
vakariniam Cusco mieste lekiam žiūrėt tradicinių šokių. įdomūs jie :) apranga spalvinga, groja gyvas orkestras, šokėjų judesiais sudaro įdomias kombinacijas, jie šokdami dar ir dainuoja. gražu jau gražu - nesiginčiju :)
vėl ilga kelionė per kopas tai yra per kalnus. autobusais ir mikrais pasiekiam pasienį. užsidedam antspaudus sakykim be didesnių nuotykių. išsikeičia saujelę likusių solių. prieš akis kelionė iki La Paz ir iš ten paskutinis taškai namai - Cochabamba.
jei perskaitėt iki šios vietos ir neužmigot tai peržiūrėkit ir keletą nuotraukų. kelionės po Peru žurnalo pabaiga :)
2009 lapkričio 5 (ketvirtadienis) vietos laikas 19:30. iš Limos į Cusco atvažiavom kitos dienos vakare. dvidešimt valandų važiavimo visai nežavus dalykas. iš stoties važiuojam į nakvynės vietą - per www.couchsurfing.org susirastas vaikinas, kuris dar ir dirba vienoj iš n-iolikos Cusco turizmo agentūrų. plepus be galo, jo namuose tą vakarą nakvojam mes, prancūzė mergiotė Anay, kuri keliauja po Pietų Ameriką, kelionėms užsidirbdama mokydama buriavimo, bei dar belekiek žmonių.
dušas - svarbus akcentas, kai normaliai nesiprausta beveik savaitė laiko. taigi po jo šlapiom galvom keliaujam vakarieniaut į miesto centrą, pliaupia lietus, šaltokoka. pusė kabakų uždaryta, bėgam į centrą ir valgom mėsą su ryžiais bei desertą tik už 2 solius. grįžus dar kartą išklausom instruktažo ką ir kaip galima/reikia pamatyti Cusco ir Machu Picchu. agentūros siūlo n variantų kaip aplankyt Machu Picchu ir kitas inkų civilizacijos liekanas pradedant vienos dienos kelione iki berods dešimties. malonumas tiesa sakant brangus. už bilietą suplojam po 170 amerikos dolerių plius traukinio bilietai plius nakvynė iš viso kiekvienai atsieina apie 220 dolerių, bet verta!!!
akimirksniu užmiegam miegmaišiuose ant žemės, geriau ir nebūna :)
išaušta lapkričio 4oji - Milisentos gimtadienis [su praėjusiu dar kartą :)] - turiu temperatūros... autobusu su turistų grupe tą dieną aplankom keletą rekomenduotų objektų. gidė mūsų nesužavi. pietaut nuveža į restoraną veidrodiniais langais (pirmą kart matau čia pastatą tokiais langais!!!) ir kaip mūsų grupei "tik" už 20 solių. mes vienintelės pavalgom skaniai už 7 kitoje gatvės pusėje. ekskursija su gide baigiasi vakare ir mus palieka laukti traukinio į Ollanta'ą .
naktinis traukinys sausakimšas visom pasaulio kalbom kalbančių turistų. miegam. pabudus jau turiu per daug temperatūros. mus pasitinka mergaitė iš hotelio, kuriame tą naktį nakvojam. dušas ir vaistų dozė su viltim kad rytojus išauš be temperatūros.
rytojus išaušta 3:50, sunkiai, bet atsikeliam. tempos nebėra :) dušas, dantys, susidedam vieną kuprinę ir traukiam pirkt bilietų į Machu Picchu. stoty turim būt 4:30, nes norim gaut bilietus kopti į vieną Machu Picchu esantį kalną (per dieną leidžiama tai padaryti 400 žmonių 7 ryto ir 400 žmonių 11 ryto). stotyje dvi eilės: viena prie bilietų, kita laukti autobuso. žmonių belekiek daug laukia autobusų, kiti lipa pėsčiomis.
pirmas autobusas išvažiuoja 5 ryto. mums pavyksta sutilpti į antrąjį. autobusas vingiuoja serpantinais su kiekviena minute vis labiau švinta. nepraėjus nei keturiasdešimt minučių mes Machu Picchu papėdėje. šalimais prabangus viešbutis, stovim eilėje, pasirašom knygoje, bei gaunam bilietus kopimui, numeris 368 iš galimų 400 vienuoliktai ryto, pasisekė :)
dvi valandas su gidu vaikštom po inkų griuvėsius. įspūdinga vieta, įspūdingi pasakojimai ir faktai. viena įsimintiniausių frazių: šiandien tau, rytoj man. inkų filosofija rėmėsi kolektyviniu darbu, visi padėdavo nudirbti darbus vieną dieną vienam gentainiui, kitą kitam ir t.t. vyko natūriniai mainai. namai buvo dekoruojami auksu, dekoracija ir ne daugiau. architektūra unikali - kiekvieno pastato akmens vieta apskaičiuota milimetrų tikslumu. laiko skaičiavimas, penkios ar šešios dimensijos ir kiti faktai. laikas neprailgsta. pabaigoje ragaujam koką, kuri čia populiarus "narkotikas". atvirai - neskanu :)
pietaujam, su fotikais vaikomės vietines ljamas (lamas) ir laukiam vienuoliktos valandos kopimo.
sulaukiam. pasirašom kitoj knygoj, čia tam atvejui jeigu negrįžtumėm mūsų teoriškai turėtų ieškoti :) kopiam valandą laiko laiptukais, kurie visaip kaip vingiuoja stačiais kalno šlaitais. jau visai karšta. moskitai daro savo juodą darbą, kojos ir rankos sukandžiotos ir tose vietose raudonos dėmės. rrrrrr...
užkopus miestas kaip ant delno. pasižiūrim į viską iš viršaus ir leidžiamės žemyn. pasirašom kad sugrįžom. dar paslampinėjam po griuvėsius. bei autobusu grįžtam į miestą.
turim gražaus laiko iki traukinio, todėl einam į čia esančius terminius vandenis. vandenys sakykim karšti ir po ilgos dienos vanduo tobula atrakcija. pramirkstam kokias 1,5 valandos ir leidžiamės ieškot kavos. kabakuose kainos kosminės (mums), kavą geriam turguje, skani, užskaitom čia kavą :)
vakaras. važiuojam Cusco link. savaitės avantiūra artėja į pabaigą. miestą su keletu persėdimų pasiekiam šiek tiek po vidurnakčio, turim namų raktus, nes vėl nakvosim toje pačioje vietoje.
lapkričio 7 (šeštadienis) vietos laikas 14:53. dieną prieš tai praleidžiam Cusco ir jo apylinkėse. su turistiniu autobusu apvažiuojam keletą lankytinų vietų. kelios detalės: "čia jūs matote aukojimo altorių. aukojamos būdavo gyvos lamos, jeigu išpjovus širdį ji dar plakdavo metai bus geri, jeigu ne atitinkamai blogi..." "žmonių neaukodavo, nebent atsirasdavo savanorių (jų atsirasdavo) kurie norėtų pasiaukoti savo brolių ir sesių labui. savanoriai išgerdavo svaigiųjų medžiagų ir būdavo apsvaigindami smūgiu į galvą.." toliau procesas nebuvo detalizuojamas.
vakariniam Cusco mieste lekiam žiūrėt tradicinių šokių. įdomūs jie :) apranga spalvinga, groja gyvas orkestras, šokėjų judesiais sudaro įdomias kombinacijas, jie šokdami dar ir dainuoja. gražu jau gražu - nesiginčiju :)
vėl ilga kelionė per kopas tai yra per kalnus. autobusais ir mikrais pasiekiam pasienį. užsidedam antspaudus sakykim be didesnių nuotykių. išsikeičia saujelę likusių solių. prieš akis kelionė iki La Paz ir iš ten paskutinis taškai namai - Cochabamba.
jei perskaitėt iki šios vietos ir neužmigot tai peržiūrėkit ir keletą nuotraukų. kelionės po Peru žurnalo pabaiga :)
trečiadienis, lapkričio 11, 2009
kelioniniai užrašai - Peru (1 dalis)
iš padrikų užrašų po Peru:
2009 spalio 31 (šeštadienis) vietos laikas: 15:45. vakar autobusu iš Cochabambos išvažiajam į La Paz, vos nepavėluojam, tačiau autobusai čia patys linkę vėluoti kartais ir keletą valandų, taigi ramiai. autobuso stotis sausakimša, aplinkui šūkauja bilietų pardavėjai, vakar norisi miego. važiuojam visą naktį, šaltoka, pro langą prabundant matosi mėnulio pilnaties menkai apšviestas kelias, mažučiai namukai pakelėse ir kalnų masyvai. La Paz pasiekiam paryčiais. miestas plius minus 4000 metrų aukštyje. užtinusiomis akimis ieškom kaip iš miesto išvažiuot į pasienį su Peru. reikalingas miestas vardu Desaguadero, į jį pigiau važiuot is kitos stoties, todėl su vietiniu trufiu į ją ir važiuojam. lauko temperatūra +26. iki pasienio pusantros valandos kelio.
pasienis. reikia susirinkti antspaudus pase. Bolivijos pusėje man be problemų uždeda išvykimo iš šalies antspaudą. Milisentos paprašo susimokėti (ji turi gyventojos statusą) kažkokį mokestį, hmmm KPŠ!!! maloniai pasiginčijus mokėti šį kartą nebereikia, bet kitą kart tai jau tikrai :) pėškom kertam "sieną". bienvienidos al Peru!!!!
Peru pusėje atstovim eilę prie migracijos pastato su visais norinčiais patekti į šalį.
- kiek laiko būsite Peru?
- aštuonias dienas.
terkšt antspaudas pase. sekantis.
vienoje iš "agentūrų" nusiperkam bilietus iki miesteliūkščio vardu Moquegua. autobusas į jį išvažiuoja už dešimties minučių iš velniai žino kurios vietos, todėl mus veža rikša - berniukas su dviračiu laviruoja gatvėmis, jausmas kad tuoj į kažką atsitrenksim. kelionė baigiasi sėkmingai, į autobusą aišku nepavėluojam, dar ir tenka jo palaukti. važiuojam, pakeliui kažką suvalgom iš virtų bulvių, morkų, kažkokios mėsos. klaida ... klaida!!! kelias stipriai vingiuoja, žvėriškai karšta ir norisi vemti. dar autobuse išklausom paskaitą apie prostatos prevenciją, su paveiksliukais. žavi tai kad su lektorium bendrauja didelė dalis keleivių, Lietuvoj turbūt pasiųstų toli toli.. atvažiavus ieškom autiko į Lima, pirmąjį mūsų apsistojimo tašką. iki to taško iš viso važiuota 32 valandas.
2009 lapkričio 2. vietos laikas: 7:30. atvažiuojam į Flores autobusų stotį. Peru kiekviena autobusų kompanija turi savo atskiras stotis miestuose. rytinė stotis tuštoka ir šaltoka. mane palieka saugoti kuprinių. stotyje sėdi tik vienas tipas. kažkoks tipas pradeda man belsti į stiklinį langą ir kažką norėtų pasakyti, akimirkos klausimas. nesiklausau jo ir kai atsisuku Milisentos kuprinė stoties tipo rankose. ramiai taip pasiimu ją iš jo, nepasakom nei žodžio, bet miegai po šio fakto išnyksta, na kas per wtf!!!
Limos centras gražus, įspūdingai švarus, pilnas policijos ir turistų. kaip atrodo priemiesčiai galima tik paspėlioti. nakvojam pas peruietę merginą. butas kuklus ir mažytis, vaizdas pro buto langą skurdokas ne ką gražesnis už mano dabartinį. vanduo tik šaltas, lange skylė. bet gyventi vieną parą galima drąsiai, išgyvenam :)
Kas Limoje gražu naktį? Fontanų parkas aka Circuito Magico del Aqua. labai vertas pamatyti objektas. keturiolikos fontanų parkas žaižaruoja įvairiausiomis spalvomis, skamba muzika, pamatom lazerių šou projekcijas su vandens fontanais. palandžiojam po fontaną "siurprizų tunelis", stebim kaip vietiniai šlapi laksto po "labirintų" fontaną. pliusas ir tik pliusas. ir pati naktinė Lima labai graži.
turizmo centre mums nelabai rekomenduoja važiuoti į Cerro San Cristobal">Cerro San Cristobal kalną, atseit nesaugu, kadangi autobusas kyla stačiais kalno šlaitais, bet tikrai verta į jį užkilti. prieš akis miestas Lima ir ramusis vandenynas!!! ekskursija užtrunka valandą laiko, vienintelis minusas, autobusas važinėja pusvalandį ratu kol prirenka turistų.
ramiojo vandenyno pakrantę galima pasiekti autiku arba taksu. jeigu esi nepanašus į vietinį perujietį ar perujietę pasiruošk mokėti daugiau už maistą, transportą ir kitas pramogas. apie ką mes? ai apie vandenyną :) paplūdimio pakrantės šiek tiek smėlėtos, molas pilnas gigantiškų pelikanų, vandenyje supasi šimtas laivelių, vėjas pučia nuo jūros, antroje dienos pusėje dar šilta. plaukiam laiveliu į "atvirą" jūrą, tai yra pasidairom į pakrantę iš šiek tiek tolėliau. užsidedam pliusą - suvalgom patiekalus iš jūros gėrybių, niam niam. išsimaudom, vanduo labai šaltas ir neatrodo kad labai švarus, bet planas chuliganas įvykdytas :)
grįžtam į miestą, dedamės daiktus, skubam į stotį. mūsų laukia 20 valandų kelionė autobusu į Cusco.
turistiniai - atsitiktiniai vaizdai čia. 1 dalies pabaiga.
2009 spalio 31 (šeštadienis) vietos laikas: 15:45. vakar autobusu iš Cochabambos išvažiajam į La Paz, vos nepavėluojam, tačiau autobusai čia patys linkę vėluoti kartais ir keletą valandų, taigi ramiai. autobuso stotis sausakimša, aplinkui šūkauja bilietų pardavėjai, vakar norisi miego. važiuojam visą naktį, šaltoka, pro langą prabundant matosi mėnulio pilnaties menkai apšviestas kelias, mažučiai namukai pakelėse ir kalnų masyvai. La Paz pasiekiam paryčiais. miestas plius minus 4000 metrų aukštyje. užtinusiomis akimis ieškom kaip iš miesto išvažiuot į pasienį su Peru. reikalingas miestas vardu Desaguadero, į jį pigiau važiuot is kitos stoties, todėl su vietiniu trufiu į ją ir važiuojam. lauko temperatūra +26. iki pasienio pusantros valandos kelio.
pasienis. reikia susirinkti antspaudus pase. Bolivijos pusėje man be problemų uždeda išvykimo iš šalies antspaudą. Milisentos paprašo susimokėti (ji turi gyventojos statusą) kažkokį mokestį, hmmm KPŠ!!! maloniai pasiginčijus mokėti šį kartą nebereikia, bet kitą kart tai jau tikrai :) pėškom kertam "sieną". bienvienidos al Peru!!!!
Peru pusėje atstovim eilę prie migracijos pastato su visais norinčiais patekti į šalį.
- kiek laiko būsite Peru?
- aštuonias dienas.
terkšt antspaudas pase. sekantis.
vienoje iš "agentūrų" nusiperkam bilietus iki miesteliūkščio vardu Moquegua. autobusas į jį išvažiuoja už dešimties minučių iš velniai žino kurios vietos, todėl mus veža rikša - berniukas su dviračiu laviruoja gatvėmis, jausmas kad tuoj į kažką atsitrenksim. kelionė baigiasi sėkmingai, į autobusą aišku nepavėluojam, dar ir tenka jo palaukti. važiuojam, pakeliui kažką suvalgom iš virtų bulvių, morkų, kažkokios mėsos. klaida ... klaida!!! kelias stipriai vingiuoja, žvėriškai karšta ir norisi vemti. dar autobuse išklausom paskaitą apie prostatos prevenciją, su paveiksliukais. žavi tai kad su lektorium bendrauja didelė dalis keleivių, Lietuvoj turbūt pasiųstų toli toli.. atvažiavus ieškom autiko į Lima, pirmąjį mūsų apsistojimo tašką. iki to taško iš viso važiuota 32 valandas.
2009 lapkričio 2. vietos laikas: 7:30. atvažiuojam į Flores autobusų stotį. Peru kiekviena autobusų kompanija turi savo atskiras stotis miestuose. rytinė stotis tuštoka ir šaltoka. mane palieka saugoti kuprinių. stotyje sėdi tik vienas tipas. kažkoks tipas pradeda man belsti į stiklinį langą ir kažką norėtų pasakyti, akimirkos klausimas. nesiklausau jo ir kai atsisuku Milisentos kuprinė stoties tipo rankose. ramiai taip pasiimu ją iš jo, nepasakom nei žodžio, bet miegai po šio fakto išnyksta, na kas per wtf!!!
Limos centras gražus, įspūdingai švarus, pilnas policijos ir turistų. kaip atrodo priemiesčiai galima tik paspėlioti. nakvojam pas peruietę merginą. butas kuklus ir mažytis, vaizdas pro buto langą skurdokas ne ką gražesnis už mano dabartinį. vanduo tik šaltas, lange skylė. bet gyventi vieną parą galima drąsiai, išgyvenam :)
Kas Limoje gražu naktį? Fontanų parkas aka Circuito Magico del Aqua. labai vertas pamatyti objektas. keturiolikos fontanų parkas žaižaruoja įvairiausiomis spalvomis, skamba muzika, pamatom lazerių šou projekcijas su vandens fontanais. palandžiojam po fontaną "siurprizų tunelis", stebim kaip vietiniai šlapi laksto po "labirintų" fontaną. pliusas ir tik pliusas. ir pati naktinė Lima labai graži.
turizmo centre mums nelabai rekomenduoja važiuoti į Cerro San Cristobal">Cerro San Cristobal kalną, atseit nesaugu, kadangi autobusas kyla stačiais kalno šlaitais, bet tikrai verta į jį užkilti. prieš akis miestas Lima ir ramusis vandenynas!!! ekskursija užtrunka valandą laiko, vienintelis minusas, autobusas važinėja pusvalandį ratu kol prirenka turistų.
ramiojo vandenyno pakrantę galima pasiekti autiku arba taksu. jeigu esi nepanašus į vietinį perujietį ar perujietę pasiruošk mokėti daugiau už maistą, transportą ir kitas pramogas. apie ką mes? ai apie vandenyną :) paplūdimio pakrantės šiek tiek smėlėtos, molas pilnas gigantiškų pelikanų, vandenyje supasi šimtas laivelių, vėjas pučia nuo jūros, antroje dienos pusėje dar šilta. plaukiam laiveliu į "atvirą" jūrą, tai yra pasidairom į pakrantę iš šiek tiek tolėliau. užsidedam pliusą - suvalgom patiekalus iš jūros gėrybių, niam niam. išsimaudom, vanduo labai šaltas ir neatrodo kad labai švarus, bet planas chuliganas įvykdytas :)
grįžtam į miestą, dedamės daiktus, skubam į stotį. mūsų laukia 20 valandų kelionė autobusu į Cusco.
turistiniai - atsitiktiniai vaizdai čia. 1 dalies pabaiga.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)