peštukai ir pieštukai

po trijų mėnesių nieko neveikimo (užskaitant anglų kalbos pamokas, keliones ten ir atgal, ispanų kalbos vadovėlio atsivertimo ir užvertimo bandymus) prasidėjo mano savanoriavimas. pagal pirminį planą vasarį su mokslo metų pradžia turėjom pradėt keturis projektus, pradėjom apskritą nulį, dėl pačios elementariausios priežasties - nėra pinigų.. todėl teko persikraustyt ir vėl sugrįžti į Cochabambą.

kraustymasis vyko nesklandžiai, dvi naktis nakvojau su dantų šepetuku, džinsais, marškinėliais ir kompu (tarkim organizaciniai nesklandumai). nauja vienutė antrame aukšte, su dviem langais, dvejom geležinėm lovom, dvejom plastikinėm spintom, dviem mediniais staliukais. šalia asmeninė vonia su dušu (verdantis vanduo puikiai vis tik bėga :)).

pagaliau ir vėl namie yra internetas! stovi čia gal dešimties metų senumo kompas, sukasi taip lėtai kaip tik galima įsivaizduoti. lužta dažniau nei norėtųsi..

savanoriavimas. jeigu niekas nepasikeis tai gal jau bus paskutinis etapas. šiandien esu dienos centro bet labiau vaikų lopšelio darželio tramdytoja :D

viskas atrodo maždaug taip: rytas prasideda pabudimu viešajame transporte ir važiavimu iki dienos centro. vedini (arba nešini) tėvais, broliais ar tetomis į centrą susirenka apie trisdešimt mažųjų. amžius nuo vienerių iki penkerių metų. kiekvieną rytą atsisveikinant kas nors būtinai apsiverkia. toliau dienotvarkėje pusryčių ritualas su šimtu n-iolika kartų pakartojamu: valgyk, sėdėk gražiai, valgyk, netrukdyk kitų ir panašiom frazėm.

sekantis kantrybės išbandymas rašto darbai. dirbu su keturmečiais - penkiamečiais, kurie ruošiasi į prekinder {pastaba: pirmąją klasę}, keletas iš jų jau beveik du menesius į ją jau eina. pirmieji žingsniais šviesaus rytojaus link sekasi sunkiai. noro mokytis rašyti penketus yra daug mažiau nei lakstyti. pieštukas yra ne tik rašymo priemonė, su juo galima įdurti draugui, jo atsikąsti, smagiai sviesti kuo toliau žiūrint kokia bus reakcija. sasiuviniai irgi yra valgomi, svaidomi, ypač smagu yra išpaišyti ne savo, bet draugo. išsėdėti vietoje daugiau nei penkias minutes beveik žygdarbis, nes būtina pažiūrėti kaip spalvoja kitas, kas vyksta kitame kambario gale, kas ir kodėl verkia ir t.t. draugiškos gaudynės, po minutės lakstymo virsta į rankų ir kojų dvikovas ar trikovas ir jai nesuspėji pasakyti gana nekaltas žaidimas baigiasi ašaromis. tie kurie spalvoja ramiai (tokiu yra gal trys keturi) būtinai paklaus ar gražu kokius dvidešimt kartų :)

pietūs. didysis kantrybės išbandymas. valgoma daugiau nei valanda laiko. į garsajuostę galima būtų įrašyt dvi frazes: "valgyk" ir "na gi valgyk!" valgoma šaukštais, kai niekas nemato rankomis, kai kuriuos reikia maitinti, nes kitu atveju stumdo maistą kaip šaškes, bet į burną nepatenka niekas.

popietinė veikla: žaidimai, paišymas ir kitos mažos atrakcijos. vienas kambarys pilnas įvairiausių mokomųjų žaidimų. čia kaip pasiseka, dešimt minučių ramybės, kol kas nors ko nors neatima, neišmėto lego po visą patalpą, kaladėle nepabando draugo pakaušio tvirtumo.

diena centre pasibaigia pavakariais, susišukavimu ir laukimu tų, kurie ateis pasiimti.

trumpam

įsivaizduok. esi išradėjas, dar nežinai ar garsus. tie, kuriuos mylėjai tave išdavė, gyvenimas tapo nemielas ir kad užsimirštum tu iškeliauji antru pasitaikusiu lėktuvu. pats netikėdamas atsiduri ten kur ir turėjai atsidurti. čia gyveni ramiu saulėtekių ir saulėlydžių ritmu. vietiniams tu patinki ir jie paskiria tau didesnį atlyginimą. slenka dienos, bėga naktys. susirandi draugų, kepat baobabus, žiūrit povandeninių šaškių tiesiogines transliacijas. vieną kartą internete sutinki ją, neiškart, bet ir vėl įsimyli. jūsų horoskopai sutampa ir tu nusivedi ją prie altoriaus. ta proga kepat baobabus. išrandi savaime pasikraunantį mobilaus telefono aparatą, vietiniai džiūgauja, nori tau suteikti miestelio garbės vardą. atsisakai, nes kas tau iš tos laimės ir iš tos garbės. mėnulis įžengia į Mergelės žvaigždyną ir tu išsiskiri su pirmąja žmona. toliau dirbi prie kitų įdomių projektų. nepastebi kad jau praėjo devyneri metai. vieną šviesią naktį rūkydamas kažką stipresnio supranti kad norėtum grįžti, nors trumpam, kad pasižiūrėtum koks esi ten. sėdi į lėktuvą, praskrendi porą kontinentų ir štai esi namie. niekas tavęs nebepažįsta. gatvėje netikėtai pamatai ją, savo penktąją meilę, dabar esi vyresnis, gal net gražesnis, nuo baobabų šiek tiek pageltusias dantim. ji pažvelgia į tave, bet neatpažįsta, jos žvilgsnis prasiskverbia pro tave ieškodamas kažko kito. apsiverki grįždamas paskutiniu metro namo. sėdi ant sofos ir valgai pasišildytą picą, pasirodo televizorius ir čia rodo povandeninių šaškių turnyrą, tiesa vaizdo įrašą, bet tą akimirką tau tai nepasirodo taip jau ir svarbu. įsivaizduok! :)


įrašas trijų metų (ne)redaguotų rašinėlių gimimo proga. įsivaizduok :)