rytai jau darosi vėsesni, tačiau įdienojus vis tiek kepina saulė. lietus lijo tik vieną kartą visas tris dienas. tą kartą ploviau drabužius lietaus vandeniu. toks truputį purvinas vandenėlis, bet kai krane skaičiuojamas kiekvienas lašas pasirenki iš karto teisingą variantą.
savanoriavimas. darželyje-lopšelyje vaikai "laikė egzaminą". turėjom užpildyt anketas, pagal amžių ką vaikas sugeba ir ko dar ne. rezultate:
2,7 metukų Džioel rodom paveikslėlį, kuriame nupieštas gaidys ir klausiam, apibūdink ką čia matai. jis pasižiūri į paveikslėlį ir garsiai rikteli: kakariekūū!!! tikslinam klausimą: kas čia? pirštu rodydami į gaidžiuko snapą. vaikas: ko-ko-ko-ko-ko. vos laikausi nesijuokus garsiai :D
su spalvom irgi sava stategija. rodau raudoną pieštuką, klausiu kokia čia spalva, sako raudona. gerai, pagalvoju. imu geltoną pieštuką, kokia čia spalva. mėlyna sako man vaikas. emmm :) žalias pieštukas pavadinamas juodu. kitas raudonos spalvos pieštukas jau tampa geltonu. po aštunto suprantu kad spalvos yra vardinamos randomize būdu. auga tikimybių teorijos šalininkas :)
ar žinai kaip vadinasi gatvė kurioje gyveni, rajonas? - taip, nusileidi nuo kalno, pasuki į dešinę ir paeini du kvartalus..
kambario prieblandoje, per loptopą žiūriu "Australiją", gražūs gamtovaizdžiai, adventure siužetas. vieną akimirką žvilgsnis nukrypsta į artimiausią sieną. ant jos aiškiai kažkas tupi ir tai ne mano kambario draugas voriukas, tas kažkas ryškiai didesnis. žvilgsnis iš arčiau - skorpionas!!! (AAAAAAAA...!!!!!)
gerai, mažiukas jis, jų nuodai tik savaitei lengvai paraližuoja įkastą ranką, koją ar kitą kūno vietą, bet mane tai mažiausiai jaudina. žaibiškai atsiduriu per tris metrus ir bijau prieiti arčiau. po keletos minučių vidinio monologo pasiimu ispanų kalbos užrašus, terkšt ir vienu skorpionu pasaulyje mažiau. miegu ant grindų, manykim šitas buvo pirmas ir paskutinis.
