sniegas nesibaigia, tirštai padengdamas vakarykščius pėdsakus. karaliaus Mindaugo tiltas sniege. Katedros aikštė pabarstyta sniegu. leidžiuosi Pilies gatvės baltu kilimu. šąla. maži, balti, sniego gabaliukai tūpia ant medžių šakų. Vilnius sniege. pagaliau dideli, balti kąsniai leidžiasi ant blakstienų, skruostų, lūpų, plaukų, nagų ir ragų :D (Asta! kada tu surimtėsi!?!)
beveik vakar buvau Paryžiuje, bet man neleido pasiklysti. dienos miestas skendėjo lengvam rūke, man viską norėjosi pamatyti ir greitai. maži eifeliukai už eurą, užsipildžiusios gatvės žmonių, sausakimšas metro, bei žydinčios vyšnios. pavasaris.
o vakare mes įlindom į katakombas. naktis braidant vaiduokliškais tuneliais, pilnom grafičių salėm, dalinantis čipsais ir kažkokiu ten alum iš skardinių. bežiūrint į labirintų supintą žemėlapį buvo sunku susigaudyti kurioj vietoj mes esam dabar, vieną žinojau.. laikas nebeegzistavo. paryčiais, išlipant kanalizacijos šuliniu aukštyn, švietė priešpilnaties mėnulis ir miestas jau miegojo. basom kojom eiti asfaltu dar buvo per šalta :) kitą dieną aš vaikščiojau Versalio rūmuose. kontrastai :)
(praeitą naktį sapnavau tave)
paskutinis pavasario sniegas.
