kelionės žurnlas: Lloret de Mar & Barcelona

keletas padrikų minčių ilgam atsiminimui :)

internetas meluoja! nors gi "everybody lies" - rezervuojant hostelio bilietus www žadėjo šviesų kambarį, gal ne su vaizdu į jūrą, bent jau su vaizdu.. rezultate grotuotas langas(?) į tualetinio popieriaus ir valiklių kambariuką :D užtat pusryčiai buvo nuostabūs :)

Lloret de mar para laiko prie gilios, žydros, šaltokos Viduržemio jūros - tobula!

mane paleidžia pakeliausioje į Barseloną traukinių stotyje. su kažkokiu turimu žemėlapiu, nevykusiais sportbačiais einu į naująjį nakvynės hostelį. kambaryje jau gyvena trys azijiečiai, visi su kompai, ketvirtas kažkas miega, visi sinchroniškai atsako "Hi" į mano "Hi!" ir toliau kodas liejasi laisvai. naktį kambarys užsipildo, išgirstu kaip kažką sutampo, mergiotė mieganti po manim garsiai knarkia :D pabundu aštuntą ryto vietos laiku, vienas azijiečių jau yra online, neįtikėtina!

turim ribotą laiką neribotam mieste - nutariam pabūti turistais - nusiperkam vienos dienos bilietą į "Barcelona tour city" - visa diena ant ratų išlipant ir įlipant į turistinį dviejų aukštų autobusą. variantas reikia pripažinti nėra idealus, nes visų "turistinių objektų" per dieną apžiūrėti yra fiziškai neįmanoma. žinutė ateičiai apsispręsti ką tikrai norisi pamatyti dar prieš lėktuvui nusileidžiant ir koks viešasis transportas ten važiuoja.

kelionės atrakcija - parkas Guell (aka Gaudi parkas), turkiškos išvaizdos prekeiviai pasitiesę staltiesėles su įvairiais "gaudiškais" siuvenyrais ima ir per tris sekundes viską susivynioję pasileidžia bėgti. pradžioje nesupratom kas čia per manevras, bet atrodo prekyba suvenyrais nelegali ir juos nuolat gaudo policija. 2 eurai senjorita, nebijokite, kaip jums tik du eurai ;)

kelionės praradimas - nepamatyti šokantys & grojantys fontanai Ispanijos aikštėje, su ta sąlyga kad jie vyksta ne tom savaitės dienom, kuriom buvom mes, mmmier...

sometimes I feel like I'm in Barcelona
see anytime I hear this tune I just start drifting away
and all I wanna do is go back...

būna dienų ilgų kaip šimtmečiai

būna dienų ilgų kaip šimtmečiai, kurios prasideda lengvais žingsneliais neatrastų miestų gatvėmis, pro metro langus su pirmo karto euforija stebint bėgančius pro šalį filmų trupinius. kelyje nėra vakarykščių dienų, spontaniškai susigalvojami tikslai ir rytinis kavos puodelis nepažįstamoje aplinkoje yra puiki maža adrenalino dozė prieš pasineriant į dar vieną gyvenimo nuotykį. auštantis rytas kažkuriam neatrasto pasaulio taške, neklystant laiko skirtumuose, nesiblaškant kryžkelėse.

neprisimenam vietovardžių, sutiktų žmonių veidai įsigeria į miesto kontekstą. pamatyti vaizdai įsirašo į mūsų laikinąją atmintį, o miestai keičia miestus. nepažįstamieji tampa draugais, draugai mylimaisiais, mylimieji priešais, priešai nepažįstamaisiais - tarsi amžinas santykių ciklas ratu susimaišęs laike su "kas jeigu" sąlygomis, teorijomis ir aksiomomis.

stipriai pasiilgau, būti kelyje. kuprinė susikrauta, lėktuvas rytoj ryte. Barselona!