Dia de Los Muertos / Mirusiųjų diena

nepajuntu kaip prasisuka šita savaitė.

vakar pradėjom ruoštis "Dia de Los Muertos" (Mirusiųjų dienai). Vėlinės Lietuvoj minimos niūrokai pučiant žvarbiam žiemiškam vėjui, brrrr... čia tradicijos kitokios. visa Lotynų Amerika švenčia. taip pat su lapkričio pirmąją prasideda kalendorinė vasara taip, taip suklydau, prasideda lapkritis ir savaitė atostogų prasideda :)

su vaikais paruošėm stalą (žr. nuotrauką). jis tiesa labai kuklus, tokį stalą tik su gausesnėmis vaišėmis dieną prieš suruošia daugelis šeimų. ant stalo dedamas žmogaus formos keptas pyragas jis vadinamas "Tanta Wawa", saldumynai, saldainiai, įvairūs vaisiai, bei patiekalai. boliviečiai tą dieną laukia ir tiki, kad mirusieji sugrižta į namus ir visos vaišės skirtos jiems pagerbti. kiekvienas padėtas patiekalas kažką simbolizuoja. maistą reikia suruošti iki vidurnakčio vidurdienio. tą dieną nuo suruošto stalo nieko nevalgo. prie stalo kalbamos maldos už mirusiuosius, dainuojamos ta proga skirtos dainos ar giesmės / tikėkimės nors vieną pavyks išgirsti :)

vestuvės bolivietiškai

šeštadienio rytas. pirmas dalykas atsikėlus nutipenti iki krano, atsukam čiaupą - vanduo nebėga - ne-ge-rai. tądien jis labai reikalingas, nes vakare einam į vestuves. išteka mūsų kolegė Erika. su viltimi kad vandenį vežiojanti mašina atvažiuos dar iki pietų einu į virtuvę gerti arbatos iš paskutinio vandens likusio arbatinuke.

smalsu kokios tos bolivietiškos vestuvės. pradedam aiškintis. pakvietimų į vestuves skaičius 150, kurį reikia padauginti iš dviejų. vestuvės čia švenčiamos dideliam žmonių rate, kviečiami visi dėdės, tetos, draugai ir kiti šeimoms artimi žmonės. šventė dažniausiai vyksta dvi ar tris dienas, šiuo atveju vieną, nuo ko tai priklauso nepasigilinta.

ceremonija bažnyčioje ketvirtą valandą vakare. mes mandagiai vėluojam, nes perkam turguje gėles ir esam vieninteliai žmonės jas dovanojantys, čia neįprasta dovanoti gėles bet kuria proga. nuotaka lukuriuoja prie bažnyčios, jaunasis prie altoriaus. viskas kaip amerikietiškose filmuose. ceremonija nevėluoja. jaunosios tėtis veda Eriką prie altoriaus. barstomi ryžiai. boliviečiai turi tradiciją barstyti jaunųjų ir svečių galvas chrizantemų žiedlapiais, tai neša laimę. svekinimai prie bažnyčios ir jaunieji išvažiuoja fotografuotis.

mes visi pėdinam fiestos šventimo vieton. atpėdinus geriam coca colą, laukiam pradžios. nepraėjus valandai laukimo sugrįžta jaunieji. šokamas valsas. ir tada
prasideda: jaunieji pašoka su tėvais, su ceremonijos krikštatėviais, kas reiškia su žmonėm kurie buvo atsakingi už ceremijos sponcoriavimą, paskui su žiedų "krikštatėviais" ir dar kitais "-tėviais" kurių susidaro visas būrelis. kiekvieną kart barstomasi chrizantemomis. gražu. čia pat įvyksta civilinė santuoka. sveikinimai, įteikiant dovanas mus apibarsto chrizantemomis.

stalai nuo maisto nelūžta, nuo alkoholio taip pat. prasideda šokiai pokiai. grojama tradiciška bolivietiška muzika, šokama sustojus eilėmis. šoka visi. pliusas. pasidaro labai smagu kai vestuvių DJ paleidžia tvistą ir po jo dar kelis 70-jų šlagerius :)

šokam, kai nešokam geriam cocą colą, kol į salę neįsiveržia grupelė dainingųjų "meksikiečių", vėl jaunųjų šokiai su visais "krikštatėviais".

vakare pradedamos dovanoti didesnės vertės dovanos: lovos, spintos, viryklės ir kita buitinė technika, su jaunaisiais beveik nederinama ką jie norėtų gauti dovanų. pinigai čia dovanojami kaip priedas, juos prisiuvant jauniesiems prie drabužių.

šventė baigiasi torto pjaustymu, "puokštės" metimu merginoms ir kitos "puokštės" metimu vaikinams.

vestuvės panašu kad bus ne paskutinės. gruodį žiedus mainys kitas kolega - olandas Remy. jis kliedi Bolivija :) tiesa fiestą jie planuoja po metų. ar po metų dar būsiu čia labai klausimas :)

pabaigai keletas kadrų iš vestuvių čia

kasdieninė diena

ko tik nepadarysi kad tik nereikėtų atsiverst vadovėlio.. ir to nepadarysi ir ano :)

šis įrašas iš serijos "mano kasdieninė diena (pirmadienį, antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį, penktadienį)".

vis dar atsikeliu šeštą ryto, nesvarbu kada nueičiau miegot dešimtą ar pirmą nakties, pradėjus giedot gaidžiams visada pabundu. prausiuosi jeigu būna vanduo iš krano, jeigu nebūna bliudelyje. darau pusryčius (dažniausiai/visada aš). meniu: vaisių salotos; kiaušinienė su duona; kiaušinienė be duonos; kas liko po vakar :)

dešimties minučių kelionė žvirkeliu iki kelio, dešimties minučių kelionė sausakimšam autobuse, dešimties minučių kelionė stačiu kalnuotu keliu iki pirmojo centro. užsiėmimai prasideda 8:30. dvi klasės, kuriose vidutiniškai būna 25 vaikai (plius minus 10), bet triukšmo lygis nuo vaikų skaičiaus nepriklauso :)

mano klasėje esam trys "profesores/-as": bolivietė Gabi, olandas Remy, aš. kitoje bolivietė Erika ir lietuvaitė Milisenta (Bolivijoje žinoma vardu Mili). kiekvienas rytas prasideda pasisveikinimu:
- Buenos días niños, - į ką jie šaukdami atsako:
- Buenos días profesora Gabi/Remy/Asta.

po to kuris nors iš vaikų sako savo sugalvotą maldą, tačiau kiekvieną kartą tekstas beveik identiškas, iš vaikiškų lūpų vis tiek skamba nuoširdžiai. priklausomai nuo temos paišomi piešiniai, rašomi rašiniai, daromi rankdarbiai. vaikai atsineša namų darbus, kuriuos padedam padaryti. dažniausiai matematiką, kurią ir nemokant idealiai ispanų kalbos galima drąsiai paaiškinti. sunkiau būna su gramatika, "parašykite dešimt sakinių su šiais žodžiais". o iš tų "šių žodžių" žinau keturis :) su sakinių sudarinėjimu dar linksmiau. vis dar paišau visokias princeses, šiandien pirmą drakoną nupaišiau, blogiausia kad tam nėra pabaigos, brrrr :)

užsiėmimas užtrunka pusantros valandos. po jo seka pasiruošimas pusryčių valgymui ir rankų plovimo ceremonija. pusryčiams visada būna kas nors su pienu (pvz. ryžiai su pienu, quino su pienu, kakava cu pienu) ir duona (skonis panašus labiau į batono). rankos plaunamos vonelėse, kurios pastatomos lauke. pirmiausia prausiasi vaikai, kurie sėdi tyliausiai (klasėje šeši dideli stalai, prasiamasi stalais priklausomai kurio stalo vaikai ramesni). kai ateina eilė rankas plautis mums vanduo jau būna murzinas. dalinami pusryčiai, žodžius "skanaus" ir "ačiū" vaikams reikia nuolat priminti. valgymas vyksta netgi beveik tyliai. jeigu būna daugiau pieno ar duonos galima pakartoti. pertrauka, per kurią mergaitės šokinėja "gumą", berniukai žaidžia futbolą, tačiau paskutiniu metu ir berniukai pradėjo šokinėt "gumą", mjo va tau ir futbolo šalis :)

antroji užsiėmimo dalis būna teminė, tarkim "mano geriausias draugas", "mano miestas", ir k.t. tai yra kas tą dieną jau yra suplanuota.

kasdienybė: visiems ką nors reikia paduoti, tai pieštuką, tai trintuką, patikrinti ar gerai suskaičiavo, paaiškinti jeigu blogai suskaičiavo, išklausyti ką tas ar anas pasakė ar padarė, kol kas pusės tų istorijų nesuprantu. klausia ar gali eiti į tuoletą. tuoletas kol kas yra keletas krūmų priešais pastatą tuščiame sklype. visiems visko reikia iš karto ir vienu metu. kartais po tokios "darbo dienos" nebesinori nieko :)

po užsiėmimų tvarkomos patalpos. vaikai valo stalus, šluoja ir plauna grindis. dvyliktą valandą dienos išeinam ir užrakinam duris. pirmos dalies pabaiga.

nesveikai karšta, ėjimas iki autobuso, valio kad nuo kalno. grįžimas namo vėl sausakimšu transportu. pietų darymas jeigu yra dar jėgų ir noro. valgom visokias nesąmones. noriu mėsos ir varškės, kurios čia nėra.

antra dalis beveik analogiška pirmajai, einu į kitą centrą. dešimt minučių kelio per prerijas :) čia didesnis chaosas, dienotvarkė plius minus panaši. grįžtu šiek tiek po šešių vakare. paskui kaip kokia vakaro programa, šiandien turėtų būt ispanų kalbos mokymasis. einu pabandysiu atsiverst vadovėlį... arba :)

Blog Action Day - klimato pokyčiai - '09

[first lines]
Galadriel: The world is changed. I feel it in the water. I feel it in
the earth. I smell it in the air. Much that once was is lost, for none
now live who remember it. [...]

pirmos eilutės iš Lord of the Ring trilogijos. tiek filme, tiek ir gyvenime pasaulis keičiasi.. deja pokyčiai mūsų nedžiugina.

šis nekomercinis, nepopulistinis, nepolitinis rašinėlis skiriamas šių metų Blog Action Day '09 temai - klimato pokyčiai.

šiandien gyvenu Bolivijoje. koks ten klimatas? vienas dažnesnių draugų klausimų. karštas, sausas ir su daug dulkių teisingas atsakymas. dar vienas momentas su daug šiukšlių. vietiniai žmonės turi įprotį išmesti šiūkšlę čia ir dabar. šiukšlių konteineriai retenybė. šiukšlės mūsų rajone išvežamos du kartus per savaitę, ankstyvą rytą. kitur įvairiai, dažniau ar rečiau. kur šiukšlės keliauja toliau nežinau, tačiau čia dažniausiai buitinės atliekos, visi plastinkiniai, popieriniai ir kiti -iniai dalykai voliojasi pakelėse. pirmom dienom buvo keista matyt krūvas šunų, ką gi jie ėda? dabar jau aiškėja ką. hmm plastiką? :) jo gal dar ne, bet matyt randa ką nors suėdamo tame šiukšlyne..

mokyklą baigiau ne vakar, todėl nebegalėčiau detaliai aprašyt proceso kaip yra ardomas ozono sluoksnis, kaip kertant Amazonės miškus, keičiasi iškrintančių
kritulių kiekis. kaip tirpsta ledynai ir kasmet banga po bangos semia Europos krantus.. visiems nemačiusiems rekomendacija pasižiūrėti šiuos filmus: po "An Inconvenient Truth" (vertimas "Nepatogi tiesa") pradėjau rūšiuot šiūkšles; filmo "Home" faktai šokiruojantys.

kita pasaulio pusė. pasaulis vienas, galima jį sudalinti kaip norisi, tačiau
vaikštom ta pačia žeme, kvėpuojam tuo pačiu oru. kokia žeme vaikščiosim rytoj
priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. aš dar noriu po ją pasivaikščioti! o tu?

savaitės programoje

mane pasiekė pirmas atvirukas: "Lebe so, dass sich deine Bekannten langweilen, wenn du gestorben bist." su intriguojančiu vaizdu :P išvertus būtų: "gyvenk taip, kad tavo draugams būtų nuobodu jeigu tu numirtum.". tai ar jau nuobodu? :P ačiū už atvirutę, Indre :)


šios savaitės programoje: kėlimasis šeštą ryto, be laikrodžių. vaisių salotos pusryčiams. dantų valymas rytą vakarą. ėjimas akmenuotu keliu saulėtomis rajono gatvelėmis. šunų tuntai. karštis. pieštumai ir trintukai. pienas su ryžiais. 63+24=? futbolo aikštelė. parada por favor. popiečio miegas. rykliai ir vilkolakiai. dulkių sukūriai. iškirpk ir man ir man. kalbos pamokos popieriuje ir kalbos pamokos realiu laiku. turgaus gatvelės su tūkstančiais niekučių. ar jau yra vandens? noriu raudono drožtuko, ne žalio. pakvietimas į vestuves ant stalo. mėsos poreikis. pavasaris įsibėgėja. nerealu. pasiilgai Lietuvos?

sudėliojus atitinkama seka galima gauti kažką panašaus į kiekvieną dieną.


juodo aksomo dangus. kas toliau? ši kart ruduo iškrenta iš mano konteksto. skliedžiasi kaktusų žiedai. o juk kartais taip norisi kišenėje surasti kaštoną..

miegat? kuprinėje surandu apelsiną :)

penkiolikta diena

maži vyrai.

savaitgalis prasideda penktadieniu. jame važiavimas į vietinė elektrinę. važiuojam dviem autobusais. atrakcija. jaunieji Cochabambos gyventojai šukauja autobuse, atsidaro visus įmanomus langus. sveikinasi su praeiviais gatvėse. aukščiausias triukšmo lygis pasiekiamas važiuojant požeminiu tuneliu. nežinau kas čia per euforija atsidurt po žeme, bet jiems tai sukelia didžiulį džiaugsmą :)

kepina saulė, mus pasitinka Elfec (pastaba: vietinės elektrinės pavadinimas) darbuotojas. visus fotografuoja ir vėliau dovanojo mums nuotraukas. turiu pirmąją oficialią nuotrauką popieriniam formate. puiki ekskursija, visi laimingi, autobuso istorija kartojasi. užskaitom pasivažinėjimą :)

vakare einam į vieno draugo gyvo garso koncertą. apie muziką reikėtų ne rašyti, bet dėti garso failą, deja po ranka neturiu. dainuojama senąją Quechuas kalba, dainuojamas folkrolas, tiesa sumodernintas. dalyvauja instrumentai: klasikinės gitaros, elektrinė gitara, fleitos, smuikas, barškučiai iš ožių nagų gal dar lamų kokių, bei vienas tradicinis bolivietiškas panašus į balalaiką, bet ne balalaika.

skamba viskas kartu labai gražiai. techniniai dalykai: už įėjimą mokėti nereikia, gyvai chebra dainuoja maždaug keturias valandas (su pertrauka). dainuoja penkiese. meniu vien tik alkoholiniai kokteiliai, gėrimai ir Coca Cola. norint pavalgyti galima eit ieškot maisto gatvėse ir tikrai jo galima surasti, tiesa neaišku kaip po to skrandis sureaguos :)

praūžia lėktuvas, užgoždamas winamp'ą. oro uostas visai šalia. naktinė vėsuma bando patekti pro mažą plyšį lange. man vis dar maišosi savaitės dienos. džiazas...

maliarija, biurokratija ir tinklinis

pro šalį kiekvieną rytą pravažiuoja mašina su dujų balionais, pro garsiakalbį pardavėjas pastoviai rėkia vieną ir tą patį, kol kas tai man skamba kaip ablablabla aaa blablabla, bet gerai kad ne man vienai :)

šiandien esu namie, nevažiuoju į ryto centrą pas vaikus. su sąlyga kad vakar buvo aukšta temperatūra, svaigo galvą ir išmiegojau visą parą non-stop. neabejotinai maliarija :D juokauju :)

biurokratija. Bolivijoje kitos tautybės žmonėms (nežinau, gal Pietų Amerikos gyventojams ši taisyklė negalioja) be vizos galima teoriškai būti
trisdešimt dienų. paskui reikėtų išvykti iš šalies arba gyventi nelegaliai. taigi pradėjom tvarkyti mano popierizmą. tvarkom per agentūrą, bus šiek tiek brangiau, bet užtat mažiau reikės klaidžioti biurokratijos koridoriais. kolega olandas nusprendė jais paklaidžioti, pažiūrėsim kaip jam seksis.

buvom dviejose instancijose. interpolas. nufotografavo baltam ir raudonam fone. paėme rankų pirštų antspaudus, kojų neėmė :) nusiųs užklausą ar kur nors ko nors neesu padariusi. kraujas iš venos. paklausia kiek metų ir kokį darba dirbu. sakau savanorė. Aids ir kitų baisių ligų paieška užtruks plius minus mėnesį. rezultate turėsiu tapatybės kortelę ir būsiu oficiali Bolivijos gyventoja. dokumentas galios metus laiko, pradedant skaičiuoti nuo pirmos atvykimo dienos.

šiandien vėl bus žaidžiamas tinklinis. kadangi žaidžiama uždaroje patalpoje, smūgiai nuo šoninių sienų leistini ir reikia juos atmušti. servuoti ir atmušinėti galima kojomis, kas man atrodo didžiausia nesąmonė.

lygiai dvi savaitės prabėga kaip viena diena, neįtikėtina :)