nepraėjus nei trims mėnesiams turiu pase leidimą gyventi Bolivijoje metus laiko. procesas tenka pripažinti ilgas ir užknisantis. nesibaigiantis popierių rinkimas. interpolas, AIDS testas, policija, migracijos departamentas. tris kartus skirtingose vietose ėmė pirštų antspaudus. tris kartus fotografavo. nebepasakyčiau kiek kartų reikėjo įvairiuose blankuose rašyti savo vardą, pavardę, tautybę, gimimo datą, gyvenamosios vietos adresą, kuris įrašytas ne visai toks koks yra ištikrujų, ir t.t.. popierizmą lengviau tvarkyti su agentūros pagalba, kaip šiuo atveju ir buvo. po pietų dar kartą reikės eiti į migracijos departamentą pasiimti rezidentės kortelės. manykim čia jau bus taškas.

kažkurią iš vakar dienų neplanuotai teko sudalyvauti masinės panikos scenoje. sugalvojau užsukti į turgų po stogu suvalgyti vaisių salotų. "tik jokiu būdu
nevalgyk turguje" - vienas iš pirmųjų patarimų esant čia. nehigieniška, įsigyti infekciją skrandyje paprasta, bet žinant patikimas vietas valgyti tikrai galima.
belaukiant kol paruoš salotas kitoje halės pusėje pasigirsta sprogimas ir žmonės pasileidžia bėgti išėjimo link. tokiais atvejais galvojasi greitai. tada man atrodo kad tuoj tuoj viskas išlėks į orą ir didžiulis ugnies srautas nušluos tai kas bus jo kelyje. bėgam. takas praėjimui/bėgimui siauras, kažkas parkrinta ir... nieko nebenutinka, panika pasibaigia. pasidaro isteriškai linksma. šalia manęs mano vaisių salotų pardavėja. šypsomės ir sugrįžtam prie prekystalio. - aqui es peligroso (cia pavojinga). taaaip... :)
skanios čia vaisių salotos.. bei tą dieną daugiau jokių fejerverkų :)

atrinkau nuotraukas iš paskutinių šių metų mėnesių: su vaikais, iš kelionės į Huanuni per Oruro ir spalvingojo karnavalo.

Kalėdos nusimato su panetonu (saldus kekso tipo pyragas su riešutais ir džiovintais vaisiais), paukštienos patiekalu ir vyno taure tiksliai nežinau kokių žmonių draugijoje.


p.s. pasiilgau. baltų ir šviesių artėjančių Kalėdų!

padriki užrašai

oro uostai su savo nerašytom taisyklėm. jei skrydis tarptautinis reikia sumokėti 25 dolerius, jei neesi Bolivijos pilietis ir praleidai šalyje daugiau nei 90 dienų taip pat reikėtų mokėti. mokėti, mokėti, mokėti.
visada sunku atsisveikinti. matau kaip lėktuvas pakyla. žliumbiu.. pirmą kart per tris buvimo čia mėnesius. nemėgstu atsisveikinimų..


vakarinė Bolivar aikštė pilna žmonių. nuolatinis šurmulys susimaišęs su vakaro kvapais. maži ar didesni prekystaliai nukrauti duonomis, daržovėmis, languotomis kelnėmis, vištienos gabalai plastmasiniuose induose, tais pačiais plastmasiniais indais. man kartais atrodo kad čia jie niekada nemiega. amžinas turgus.. laukiu klasterio - mažo autobuso kuris nuvežtų iki namų durų. užvertus galva žvelgiu į žvaigždes, galbūt kažkas kitam pasaulio taške daro tą patį. gana svajoti.. pradedu spėlioti ar dar ne vėlu laukti. pro šalį važiuoja nenutrūkstamas srautas mikriuku. visi jie pypina. žmonės iš jų tai išlipa tai sulipa atrodo greičiau nei yra iš tikrųjų. penkiolika minučių laukimo.. iš už kampo išnyra lauktasis klasteris ir akimirksniu užsipildo žmonėmis. sausakimša mašina sukinėjasi siauromis gatvelėmis. ant kampo kažkas išlipa. vos nepravažiuoju savo "stotelės". naktinio žibinto šviesoj ieškau rakto nuo vartų..


- how old are you? naujas etapas. mokinu keturis vaikus anglų kalbos. amžių skirtumas kas du metai. kokia čia progresija aritmetinė ar geometrinė: 8 - 10 - 12 - 14?
aš gerai kalbėti lietuviškai, angliškai kalbėti blogai :) cha cha tačiau anglų kalbos dar tikrai ir man reikėtų pasimokyti.

rytais ispanų, iki pietų anglų, vakarais ispanų. kalbos susimaišo ir akimirkom atrodo kad nieko nebemoku. mokytis, mokytis, mokytis.

hmmm mes gyvenam..

hmmm mes gyvenam.. vienuolyne :D

grotos ant kambario lango, dvi lovos, didžiulė spinta, siuvimo mašina, mažytė komoda ir staliukas su dviem kėdėm. šalimais vonios kambarys su dušu, pagaliau vanduo ištisą parą, su vienu tik, jeigu čia vyksta laistymo/skalbimo ar kitokie vandens reikalaujantys darbai mūsų duše bėga verdantis vanduo..

ilgas koridorius veda į didžiulį valgomąjį žaliom sienom ir virtuve, kurioje kiekvieną dieną valgomi pusryčiai/pietūs/vakarienė arba kaip kada išeina. nebereikia gaminti nežinau ar čia pliusas ar minusas, bet kol kas užrašykim į pliusų sąrašą. maistą ruošia vietinė moteriškė arba kuri nors iš seserų. (meniu pavyzdys: ryžiai su bulvėmis ir vištiena.)

šalimais kitas pastatas. gyvenamosios vienuolių patalpos. šiuo metu čia gyvena keturios seserys: trys meksikietes ir perujietė. kokį paveikslą piešia tavo vaizduotė prie žodžio vienuolynas? manoji piešdavo storas pastato sienas, amžiną tylą ir susikaupimą, abitų šnarėjimą susimaišiusį su žvakių kvapu. čia nevisai taip. (vakare jos žiūri teliką iki vėlumos.)

pastatų kompleksas apjuostas tvora, šitoje tvoros pusėje žydintys sodo takeliai grįsti plytelėmis, kitoje dulkėti keliai ir šunkeliai. naktimis teritoriją saugo senukas sargas - švilpikas, taip jį vadinam, nes vaikščiodamas jis nuolat švilpia švilpuku, taip tarsi pranešdamas kad ši vieta saugoma. įdomus saugumo būdas. keista naktimis girdėti kažkur šalimais tą švilpimą. (ketvirtadienis - diena be švilpiko)

pirmoji pažintis su kompiuteriais, jų kol kas čia visi du, ispaniški užrašai man nepatinka. sunkoka matyti copy/paste kita kalba. kol kas tokie žmogiški norai kaip nuimti prisijungimo slaptažodį
ar sumaketuoti spausdinimui knygelę yra lengva užduotis. vėliau turėtų būti kompų klasė, žodis turėtų šiuo atveju reiškia neapibrėžtumą. vamos a ver.. (vert. pamatysim..)

dienos įgauna keistoka dienotvarkę iš "susigalvokim ką veiksim šiandien" serijos. valandos su daugiau važiavimu į miestą kad pasėdėti prie interneto. panašu kad visą gruodį praleisiu su vadovėliais, atrasta filmo-teka su Hariais Poteriais, Žvaigždžių karais ir Antanu Banderu.

miestas kukliai puošiasi Kalėdoms, jokio vajaus, jokių akcijų, jokio šurmulio, jokių akropolių, jokio skubėjimo ir jokio sniego, neįtikėtina!

trečiadienis

už lango lynoja, kokias visas penkias minutes, paskui vėl kaitina saulė ir taip kasdien, artėja lietingas sezonas...

vaikams baigėsi mokslo metai ir prasidėjo vasaros atostogos bei tuo pačiu baigėsi mūsų "Formación de Lideres" projektas. du mėnesiai man prasisuko kaip dvi dienos, bet jų užtenka kad priprastum prie naujų pokyčių. kai pro sausakimšos mašinos langą pralekia mūriniai namų kvartalai, šiferinės tvoros, turgaus prekeiviai ir čionykščiai žmonės, supranti kad tavęs tai nebestebina. kas-rytinis maršrutas pro žaliuojančius kukurūzų laukus (kurie per du mėnesius gerokai ūgtelėjo) baigiasi toje pačioje vietoje, bet įėjus į klasę kiekviena diena yra kažkuo unikali. pasiilgsiu tų vaikų, bliamba..

su antros pastraipos sąlyga rytoj mes kraustomės į naują gyvenamą vietą. miestas vardu Quillacollo yra trylika kilometrų nuo Cochabambos. nuo kitų metų ten turėtų vykti nauji projektai. kas ir kaip ir kada ir kodėl šiuo metu procese.

miércoles (dažniausiai tai reiškia trečiadienis, bet taip pat tai vienas tų vartojamų kita prasme žodžių, ne pačia geriausia prasme...) vienintelė avantiūra kuri nedžiugina - naujuose namuose nebus interneto, kiek tas "nebus" tęsis klausimas retorinis... addicted ne kitaip :)

kelioniniai užrašai - Peru (2 dalis)

tęsinys. pirma klajonių dalis čia.

2009 lapkričio 5 (ketvirtadienis) vietos laikas 19:30. iš Limos į Cusco atvažiavom kitos dienos vakare. dvidešimt valandų važiavimo visai nežavus dalykas. iš stoties važiuojam į nakvynės vietą - per www.couchsurfing.org susirastas vaikinas, kuris dar ir dirba vienoj iš n-iolikos Cusco turizmo agentūrų. plepus be galo, jo namuose tą vakarą nakvojam mes, prancūzė mergiotė Anay, kuri keliauja po Pietų Ameriką, kelionėms užsidirbdama mokydama buriavimo, bei dar belekiek žmonių.

dušas - svarbus akcentas, kai normaliai nesiprausta beveik savaitė laiko. taigi po jo šlapiom galvom keliaujam vakarieniaut į miesto centrą, pliaupia lietus, šaltokoka. pusė kabakų uždaryta, bėgam į centrą ir valgom mėsą su ryžiais bei desertą tik už 2 solius. grįžus dar kartą išklausom instruktažo ką ir kaip galima/reikia pamatyti Cusco ir Machu Picchu. agentūros siūlo n variantų kaip aplankyt Machu Picchu ir kitas inkų civilizacijos liekanas pradedant vienos dienos kelione iki berods dešimties. malonumas tiesa sakant brangus. už bilietą suplojam po 170 amerikos dolerių plius traukinio bilietai plius nakvynė iš viso kiekvienai atsieina apie 220 dolerių, bet verta!!!
akimirksniu užmiegam miegmaišiuose ant žemės, geriau ir nebūna :)

išaušta lapkričio 4oji - Milisentos gimtadienis [su praėjusiu dar kartą :)] - turiu temperatūros... autobusu su turistų grupe tą dieną aplankom keletą rekomenduotų objektų. gidė mūsų nesužavi. pietaut nuveža į restoraną veidrodiniais langais (pirmą kart matau čia pastatą tokiais langais!!!) ir kaip mūsų grupei "tik" už 20 solių. mes vienintelės pavalgom skaniai už 7 kitoje gatvės pusėje. ekskursija su gide baigiasi vakare ir mus palieka laukti traukinio į Ollanta'ą .

naktinis traukinys sausakimšas visom pasaulio kalbom kalbančių turistų. miegam. pabudus jau turiu per daug temperatūros. mus pasitinka mergaitė iš hotelio, kuriame tą naktį nakvojam. dušas ir vaistų dozė su viltim kad rytojus išauš be temperatūros.

rytojus išaušta 3:50, sunkiai, bet atsikeliam. tempos nebėra :) dušas, dantys, susidedam vieną kuprinę ir traukiam pirkt bilietų į Machu Picchu. stoty turim būt 4:30, nes norim gaut bilietus kopti į vieną Machu Picchu esantį kalną (per dieną leidžiama tai padaryti 400 žmonių 7 ryto ir 400 žmonių 11 ryto). stotyje dvi eilės: viena prie bilietų, kita laukti autobuso. žmonių belekiek daug laukia autobusų, kiti lipa pėsčiomis.

pirmas autobusas išvažiuoja 5 ryto. mums pavyksta sutilpti į antrąjį. autobusas vingiuoja serpantinais su kiekviena minute vis labiau švinta. nepraėjus nei keturiasdešimt minučių mes Machu Picchu papėdėje. šalimais prabangus viešbutis, stovim eilėje, pasirašom knygoje, bei gaunam bilietus kopimui, numeris 368 iš galimų 400 vienuoliktai ryto, pasisekė :)

dvi valandas su gidu vaikštom po inkų griuvėsius. įspūdinga vieta, įspūdingi pasakojimai ir faktai. viena įsimintiniausių frazių: šiandien tau, rytoj man. inkų filosofija rėmėsi kolektyviniu darbu, visi padėdavo nudirbti darbus vieną dieną vienam gentainiui, kitą kitam ir t.t. vyko natūriniai mainai. namai buvo dekoruojami auksu, dekoracija ir ne daugiau. architektūra unikali - kiekvieno pastato akmens vieta apskaičiuota milimetrų tikslumu. laiko skaičiavimas, penkios ar šešios dimensijos ir kiti faktai. laikas neprailgsta. pabaigoje ragaujam koką, kuri čia populiarus "narkotikas". atvirai - neskanu :)

pietaujam, su fotikais vaikomės vietines ljamas (lamas) ir laukiam vienuoliktos valandos kopimo.

sulaukiam. pasirašom kitoj knygoj, čia tam atvejui jeigu negrįžtumėm mūsų teoriškai turėtų ieškoti :) kopiam valandą laiko laiptukais, kurie visaip kaip vingiuoja stačiais kalno šlaitais. jau visai karšta. moskitai daro savo juodą darbą, kojos ir rankos sukandžiotos ir tose vietose raudonos dėmės. rrrrrr...

užkopus miestas kaip ant delno. pasižiūrim į viską iš viršaus ir leidžiamės žemyn. pasirašom kad sugrįžom. dar paslampinėjam po griuvėsius. bei autobusu grįžtam į miestą.

turim gražaus laiko iki traukinio, todėl einam į čia esančius terminius vandenis. vandenys sakykim karšti ir po ilgos dienos vanduo tobula atrakcija. pramirkstam kokias 1,5 valandos ir leidžiamės ieškot kavos. kabakuose kainos kosminės (mums), kavą geriam turguje, skani, užskaitom čia kavą :)

vakaras. važiuojam Cusco link. savaitės avantiūra artėja į pabaigą. miestą su keletu persėdimų pasiekiam šiek tiek po vidurnakčio, turim namų raktus, nes vėl nakvosim toje pačioje vietoje.

lapkričio 7 (šeštadienis) vietos laikas 14:53. dieną prieš tai praleidžiam Cusco ir jo apylinkėse. su turistiniu autobusu apvažiuojam keletą lankytinų vietų. kelios detalės: "čia jūs matote aukojimo altorių. aukojamos būdavo gyvos lamos, jeigu išpjovus širdį ji dar plakdavo metai bus geri, jeigu ne atitinkamai blogi..." "žmonių neaukodavo, nebent atsirasdavo savanorių (jų atsirasdavo) kurie norėtų pasiaukoti savo brolių ir sesių labui. savanoriai išgerdavo svaigiųjų medžiagų ir būdavo apsvaigindami smūgiu į galvą.." toliau procesas nebuvo detalizuojamas.

vakariniam Cusco mieste lekiam žiūrėt tradicinių šokių. įdomūs jie :) apranga spalvinga, groja gyvas orkestras, šokėjų judesiais sudaro įdomias kombinacijas, jie šokdami dar ir dainuoja. gražu jau gražu - nesiginčiju :)

vėl ilga kelionė per kopas tai yra per kalnus. autobusais ir mikrais pasiekiam pasienį. užsidedam antspaudus sakykim be didesnių nuotykių. išsikeičia saujelę likusių solių. prieš akis kelionė iki La Paz ir iš ten paskutinis taškai namai - Cochabamba.

jei perskaitėt iki šios vietos ir neužmigot tai peržiūrėkit ir keletą nuotraukų. kelionės po Peru žurnalo pabaiga :)

kelioniniai užrašai - Peru (1 dalis)

iš padrikų užrašų po Peru:

2009 spalio 31 (šeštadienis) vietos laikas: 15:45. vakar autobusu iš Cochabambos išvažiajam į La Paz, vos nepavėluojam, tačiau autobusai čia patys linkę vėluoti kartais ir keletą valandų, taigi ramiai. autobuso stotis sausakimša, aplinkui šūkauja bilietų pardavėjai, vakar norisi miego. važiuojam visą naktį, šaltoka, pro langą prabundant matosi mėnulio pilnaties menkai apšviestas kelias, mažučiai namukai pakelėse ir kalnų masyvai. La Paz pasiekiam paryčiais. miestas plius minus 4000 metrų aukštyje. užtinusiomis akimis ieškom kaip iš miesto išvažiuot į pasienį su Peru. reikalingas miestas vardu Desaguadero, į jį pigiau važiuot is kitos stoties, todėl su vietiniu trufiu į ją ir važiuojam. lauko temperatūra +26. iki pasienio pusantros valandos kelio.

pasienis. reikia susirinkti antspaudus pase. Bolivijos pusėje man be problemų uždeda išvykimo iš šalies antspaudą. Milisentos paprašo susimokėti (ji turi gyventojos statusą) kažkokį mokestį, hmmm KPŠ!!! maloniai pasiginčijus mokėti šį kartą nebereikia, bet kitą kart tai jau tikrai :) pėškom kertam "sieną". bienvienidos al Peru!!!!

Peru pusėje atstovim eilę prie migracijos pastato su visais norinčiais patekti į šalį.
- kiek laiko būsite Peru?
- aštuonias dienas.
terkšt antspaudas pase. sekantis.

vienoje iš "agentūrų" nusiperkam bilietus iki miesteliūkščio vardu Moquegua. autobusas į jį išvažiuoja už dešimties minučių iš velniai žino kurios vietos, todėl mus veža rikša - berniukas su dviračiu laviruoja gatvėmis, jausmas kad tuoj į kažką atsitrenksim. kelionė baigiasi sėkmingai, į autobusą aišku nepavėluojam, dar ir tenka jo palaukti. važiuojam, pakeliui kažką suvalgom iš virtų bulvių, morkų, kažkokios mėsos. klaida ... klaida!!! kelias stipriai vingiuoja, žvėriškai karšta ir norisi vemti. dar autobuse išklausom paskaitą apie prostatos prevenciją, su paveiksliukais. žavi tai kad su lektorium bendrauja didelė dalis keleivių, Lietuvoj turbūt pasiųstų toli toli.. atvažiavus ieškom autiko į Lima, pirmąjį mūsų apsistojimo tašką. iki to taško iš viso važiuota 32 valandas.

2009 lapkričio 2. vietos laikas: 7:30. atvažiuojam į Flores autobusų stotį. Peru kiekviena autobusų kompanija turi savo atskiras stotis miestuose. rytinė stotis tuštoka ir šaltoka. mane palieka saugoti kuprinių. stotyje sėdi tik vienas tipas. kažkoks tipas pradeda man belsti į stiklinį langą ir kažką norėtų pasakyti, akimirkos klausimas. nesiklausau jo ir kai atsisuku Milisentos kuprinė stoties tipo rankose. ramiai taip pasiimu ją iš jo, nepasakom nei žodžio, bet miegai po šio fakto išnyksta, na kas per wtf!!!

Limos centras gražus, įspūdingai švarus, pilnas policijos ir turistų. kaip atrodo priemiesčiai galima tik paspėlioti. nakvojam pas peruietę merginą. butas kuklus ir mažytis, vaizdas pro buto langą skurdokas ne ką gražesnis už mano dabartinį. vanduo tik šaltas, lange skylė. bet gyventi vieną parą galima drąsiai, išgyvenam :)

Kas Limoje gražu naktį? Fontanų parkas aka Circuito Magico del Aqua. labai vertas pamatyti objektas. keturiolikos fontanų parkas žaižaruoja įvairiausiomis spalvomis, skamba muzika, pamatom lazerių šou projekcijas su vandens fontanais. palandžiojam po fontaną "siurprizų tunelis", stebim kaip vietiniai šlapi laksto po "labirintų" fontaną. pliusas ir tik pliusas. ir pati naktinė Lima labai graži.

turizmo centre mums nelabai rekomenduoja važiuoti į Cerro San Cristobal">Cerro San Cristobal kalną, atseit nesaugu, kadangi autobusas kyla stačiais kalno šlaitais, bet tikrai verta į jį užkilti. prieš akis miestas Lima ir ramusis vandenynas!!! ekskursija užtrunka valandą laiko, vienintelis minusas, autobusas važinėja pusvalandį ratu kol prirenka turistų.

ramiojo vandenyno pakrantę galima pasiekti autiku arba taksu. jeigu esi nepanašus į vietinį perujietį ar perujietę pasiruošk mokėti daugiau už maistą, transportą ir kitas pramogas. apie ką mes? ai apie vandenyną :) paplūdimio pakrantės šiek tiek smėlėtos, molas pilnas gigantiškų pelikanų, vandenyje supasi šimtas laivelių, vėjas pučia nuo jūros, antroje dienos pusėje dar šilta. plaukiam laiveliu į "atvirą" jūrą, tai yra pasidairom į pakrantę iš šiek tiek tolėliau. užsidedam pliusą - suvalgom patiekalus iš jūros gėrybių, niam niam. išsimaudom, vanduo labai šaltas ir neatrodo kad labai švarus, bet planas chuliganas įvykdytas :)

grįžtam į miestą, dedamės daiktus, skubam į stotį. mūsų laukia 20 valandų kelionė autobusu į Cusco.

turistiniai - atsitiktiniai vaizdai čia. 1 dalies pabaiga.

Dia de Los Muertos / Mirusiųjų diena

nepajuntu kaip prasisuka šita savaitė.

vakar pradėjom ruoštis "Dia de Los Muertos" (Mirusiųjų dienai). Vėlinės Lietuvoj minimos niūrokai pučiant žvarbiam žiemiškam vėjui, brrrr... čia tradicijos kitokios. visa Lotynų Amerika švenčia. taip pat su lapkričio pirmąją prasideda kalendorinė vasara taip, taip suklydau, prasideda lapkritis ir savaitė atostogų prasideda :)

su vaikais paruošėm stalą (žr. nuotrauką). jis tiesa labai kuklus, tokį stalą tik su gausesnėmis vaišėmis dieną prieš suruošia daugelis šeimų. ant stalo dedamas žmogaus formos keptas pyragas jis vadinamas "Tanta Wawa", saldumynai, saldainiai, įvairūs vaisiai, bei patiekalai. boliviečiai tą dieną laukia ir tiki, kad mirusieji sugrižta į namus ir visos vaišės skirtos jiems pagerbti. kiekvienas padėtas patiekalas kažką simbolizuoja. maistą reikia suruošti iki vidurnakčio vidurdienio. tą dieną nuo suruošto stalo nieko nevalgo. prie stalo kalbamos maldos už mirusiuosius, dainuojamos ta proga skirtos dainos ar giesmės / tikėkimės nors vieną pavyks išgirsti :)

vestuvės bolivietiškai

šeštadienio rytas. pirmas dalykas atsikėlus nutipenti iki krano, atsukam čiaupą - vanduo nebėga - ne-ge-rai. tądien jis labai reikalingas, nes vakare einam į vestuves. išteka mūsų kolegė Erika. su viltimi kad vandenį vežiojanti mašina atvažiuos dar iki pietų einu į virtuvę gerti arbatos iš paskutinio vandens likusio arbatinuke.

smalsu kokios tos bolivietiškos vestuvės. pradedam aiškintis. pakvietimų į vestuves skaičius 150, kurį reikia padauginti iš dviejų. vestuvės čia švenčiamos dideliam žmonių rate, kviečiami visi dėdės, tetos, draugai ir kiti šeimoms artimi žmonės. šventė dažniausiai vyksta dvi ar tris dienas, šiuo atveju vieną, nuo ko tai priklauso nepasigilinta.

ceremonija bažnyčioje ketvirtą valandą vakare. mes mandagiai vėluojam, nes perkam turguje gėles ir esam vieninteliai žmonės jas dovanojantys, čia neįprasta dovanoti gėles bet kuria proga. nuotaka lukuriuoja prie bažnyčios, jaunasis prie altoriaus. viskas kaip amerikietiškose filmuose. ceremonija nevėluoja. jaunosios tėtis veda Eriką prie altoriaus. barstomi ryžiai. boliviečiai turi tradiciją barstyti jaunųjų ir svečių galvas chrizantemų žiedlapiais, tai neša laimę. svekinimai prie bažnyčios ir jaunieji išvažiuoja fotografuotis.

mes visi pėdinam fiestos šventimo vieton. atpėdinus geriam coca colą, laukiam pradžios. nepraėjus valandai laukimo sugrįžta jaunieji. šokamas valsas. ir tada
prasideda: jaunieji pašoka su tėvais, su ceremonijos krikštatėviais, kas reiškia su žmonėm kurie buvo atsakingi už ceremijos sponcoriavimą, paskui su žiedų "krikštatėviais" ir dar kitais "-tėviais" kurių susidaro visas būrelis. kiekvieną kart barstomasi chrizantemomis. gražu. čia pat įvyksta civilinė santuoka. sveikinimai, įteikiant dovanas mus apibarsto chrizantemomis.

stalai nuo maisto nelūžta, nuo alkoholio taip pat. prasideda šokiai pokiai. grojama tradiciška bolivietiška muzika, šokama sustojus eilėmis. šoka visi. pliusas. pasidaro labai smagu kai vestuvių DJ paleidžia tvistą ir po jo dar kelis 70-jų šlagerius :)

šokam, kai nešokam geriam cocą colą, kol į salę neįsiveržia grupelė dainingųjų "meksikiečių", vėl jaunųjų šokiai su visais "krikštatėviais".

vakare pradedamos dovanoti didesnės vertės dovanos: lovos, spintos, viryklės ir kita buitinė technika, su jaunaisiais beveik nederinama ką jie norėtų gauti dovanų. pinigai čia dovanojami kaip priedas, juos prisiuvant jauniesiems prie drabužių.

šventė baigiasi torto pjaustymu, "puokštės" metimu merginoms ir kitos "puokštės" metimu vaikinams.

vestuvės panašu kad bus ne paskutinės. gruodį žiedus mainys kitas kolega - olandas Remy. jis kliedi Bolivija :) tiesa fiestą jie planuoja po metų. ar po metų dar būsiu čia labai klausimas :)

pabaigai keletas kadrų iš vestuvių čia

kasdieninė diena

ko tik nepadarysi kad tik nereikėtų atsiverst vadovėlio.. ir to nepadarysi ir ano :)

šis įrašas iš serijos "mano kasdieninė diena (pirmadienį, antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį, penktadienį)".

vis dar atsikeliu šeštą ryto, nesvarbu kada nueičiau miegot dešimtą ar pirmą nakties, pradėjus giedot gaidžiams visada pabundu. prausiuosi jeigu būna vanduo iš krano, jeigu nebūna bliudelyje. darau pusryčius (dažniausiai/visada aš). meniu: vaisių salotos; kiaušinienė su duona; kiaušinienė be duonos; kas liko po vakar :)

dešimties minučių kelionė žvirkeliu iki kelio, dešimties minučių kelionė sausakimšam autobuse, dešimties minučių kelionė stačiu kalnuotu keliu iki pirmojo centro. užsiėmimai prasideda 8:30. dvi klasės, kuriose vidutiniškai būna 25 vaikai (plius minus 10), bet triukšmo lygis nuo vaikų skaičiaus nepriklauso :)

mano klasėje esam trys "profesores/-as": bolivietė Gabi, olandas Remy, aš. kitoje bolivietė Erika ir lietuvaitė Milisenta (Bolivijoje žinoma vardu Mili). kiekvienas rytas prasideda pasisveikinimu:
- Buenos días niños, - į ką jie šaukdami atsako:
- Buenos días profesora Gabi/Remy/Asta.

po to kuris nors iš vaikų sako savo sugalvotą maldą, tačiau kiekvieną kartą tekstas beveik identiškas, iš vaikiškų lūpų vis tiek skamba nuoširdžiai. priklausomai nuo temos paišomi piešiniai, rašomi rašiniai, daromi rankdarbiai. vaikai atsineša namų darbus, kuriuos padedam padaryti. dažniausiai matematiką, kurią ir nemokant idealiai ispanų kalbos galima drąsiai paaiškinti. sunkiau būna su gramatika, "parašykite dešimt sakinių su šiais žodžiais". o iš tų "šių žodžių" žinau keturis :) su sakinių sudarinėjimu dar linksmiau. vis dar paišau visokias princeses, šiandien pirmą drakoną nupaišiau, blogiausia kad tam nėra pabaigos, brrrr :)

užsiėmimas užtrunka pusantros valandos. po jo seka pasiruošimas pusryčių valgymui ir rankų plovimo ceremonija. pusryčiams visada būna kas nors su pienu (pvz. ryžiai su pienu, quino su pienu, kakava cu pienu) ir duona (skonis panašus labiau į batono). rankos plaunamos vonelėse, kurios pastatomos lauke. pirmiausia prausiasi vaikai, kurie sėdi tyliausiai (klasėje šeši dideli stalai, prasiamasi stalais priklausomai kurio stalo vaikai ramesni). kai ateina eilė rankas plautis mums vanduo jau būna murzinas. dalinami pusryčiai, žodžius "skanaus" ir "ačiū" vaikams reikia nuolat priminti. valgymas vyksta netgi beveik tyliai. jeigu būna daugiau pieno ar duonos galima pakartoti. pertrauka, per kurią mergaitės šokinėja "gumą", berniukai žaidžia futbolą, tačiau paskutiniu metu ir berniukai pradėjo šokinėt "gumą", mjo va tau ir futbolo šalis :)

antroji užsiėmimo dalis būna teminė, tarkim "mano geriausias draugas", "mano miestas", ir k.t. tai yra kas tą dieną jau yra suplanuota.

kasdienybė: visiems ką nors reikia paduoti, tai pieštuką, tai trintuką, patikrinti ar gerai suskaičiavo, paaiškinti jeigu blogai suskaičiavo, išklausyti ką tas ar anas pasakė ar padarė, kol kas pusės tų istorijų nesuprantu. klausia ar gali eiti į tuoletą. tuoletas kol kas yra keletas krūmų priešais pastatą tuščiame sklype. visiems visko reikia iš karto ir vienu metu. kartais po tokios "darbo dienos" nebesinori nieko :)

po užsiėmimų tvarkomos patalpos. vaikai valo stalus, šluoja ir plauna grindis. dvyliktą valandą dienos išeinam ir užrakinam duris. pirmos dalies pabaiga.

nesveikai karšta, ėjimas iki autobuso, valio kad nuo kalno. grįžimas namo vėl sausakimšu transportu. pietų darymas jeigu yra dar jėgų ir noro. valgom visokias nesąmones. noriu mėsos ir varškės, kurios čia nėra.

antra dalis beveik analogiška pirmajai, einu į kitą centrą. dešimt minučių kelio per prerijas :) čia didesnis chaosas, dienotvarkė plius minus panaši. grįžtu šiek tiek po šešių vakare. paskui kaip kokia vakaro programa, šiandien turėtų būt ispanų kalbos mokymasis. einu pabandysiu atsiverst vadovėlį... arba :)

Blog Action Day - klimato pokyčiai - '09

[first lines]
Galadriel: The world is changed. I feel it in the water. I feel it in
the earth. I smell it in the air. Much that once was is lost, for none
now live who remember it. [...]

pirmos eilutės iš Lord of the Ring trilogijos. tiek filme, tiek ir gyvenime pasaulis keičiasi.. deja pokyčiai mūsų nedžiugina.

šis nekomercinis, nepopulistinis, nepolitinis rašinėlis skiriamas šių metų Blog Action Day '09 temai - klimato pokyčiai.

šiandien gyvenu Bolivijoje. koks ten klimatas? vienas dažnesnių draugų klausimų. karštas, sausas ir su daug dulkių teisingas atsakymas. dar vienas momentas su daug šiukšlių. vietiniai žmonės turi įprotį išmesti šiūkšlę čia ir dabar. šiukšlių konteineriai retenybė. šiukšlės mūsų rajone išvežamos du kartus per savaitę, ankstyvą rytą. kitur įvairiai, dažniau ar rečiau. kur šiukšlės keliauja toliau nežinau, tačiau čia dažniausiai buitinės atliekos, visi plastinkiniai, popieriniai ir kiti -iniai dalykai voliojasi pakelėse. pirmom dienom buvo keista matyt krūvas šunų, ką gi jie ėda? dabar jau aiškėja ką. hmm plastiką? :) jo gal dar ne, bet matyt randa ką nors suėdamo tame šiukšlyne..

mokyklą baigiau ne vakar, todėl nebegalėčiau detaliai aprašyt proceso kaip yra ardomas ozono sluoksnis, kaip kertant Amazonės miškus, keičiasi iškrintančių
kritulių kiekis. kaip tirpsta ledynai ir kasmet banga po bangos semia Europos krantus.. visiems nemačiusiems rekomendacija pasižiūrėti šiuos filmus: po "An Inconvenient Truth" (vertimas "Nepatogi tiesa") pradėjau rūšiuot šiūkšles; filmo "Home" faktai šokiruojantys.

kita pasaulio pusė. pasaulis vienas, galima jį sudalinti kaip norisi, tačiau
vaikštom ta pačia žeme, kvėpuojam tuo pačiu oru. kokia žeme vaikščiosim rytoj
priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. aš dar noriu po ją pasivaikščioti! o tu?

savaitės programoje

mane pasiekė pirmas atvirukas: "Lebe so, dass sich deine Bekannten langweilen, wenn du gestorben bist." su intriguojančiu vaizdu :P išvertus būtų: "gyvenk taip, kad tavo draugams būtų nuobodu jeigu tu numirtum.". tai ar jau nuobodu? :P ačiū už atvirutę, Indre :)


šios savaitės programoje: kėlimasis šeštą ryto, be laikrodžių. vaisių salotos pusryčiams. dantų valymas rytą vakarą. ėjimas akmenuotu keliu saulėtomis rajono gatvelėmis. šunų tuntai. karštis. pieštumai ir trintukai. pienas su ryžiais. 63+24=? futbolo aikštelė. parada por favor. popiečio miegas. rykliai ir vilkolakiai. dulkių sukūriai. iškirpk ir man ir man. kalbos pamokos popieriuje ir kalbos pamokos realiu laiku. turgaus gatvelės su tūkstančiais niekučių. ar jau yra vandens? noriu raudono drožtuko, ne žalio. pakvietimas į vestuves ant stalo. mėsos poreikis. pavasaris įsibėgėja. nerealu. pasiilgai Lietuvos?

sudėliojus atitinkama seka galima gauti kažką panašaus į kiekvieną dieną.


juodo aksomo dangus. kas toliau? ši kart ruduo iškrenta iš mano konteksto. skliedžiasi kaktusų žiedai. o juk kartais taip norisi kišenėje surasti kaštoną..

miegat? kuprinėje surandu apelsiną :)

penkiolikta diena

maži vyrai.

savaitgalis prasideda penktadieniu. jame važiavimas į vietinė elektrinę. važiuojam dviem autobusais. atrakcija. jaunieji Cochabambos gyventojai šukauja autobuse, atsidaro visus įmanomus langus. sveikinasi su praeiviais gatvėse. aukščiausias triukšmo lygis pasiekiamas važiuojant požeminiu tuneliu. nežinau kas čia per euforija atsidurt po žeme, bet jiems tai sukelia didžiulį džiaugsmą :)

kepina saulė, mus pasitinka Elfec (pastaba: vietinės elektrinės pavadinimas) darbuotojas. visus fotografuoja ir vėliau dovanojo mums nuotraukas. turiu pirmąją oficialią nuotrauką popieriniam formate. puiki ekskursija, visi laimingi, autobuso istorija kartojasi. užskaitom pasivažinėjimą :)

vakare einam į vieno draugo gyvo garso koncertą. apie muziką reikėtų ne rašyti, bet dėti garso failą, deja po ranka neturiu. dainuojama senąją Quechuas kalba, dainuojamas folkrolas, tiesa sumodernintas. dalyvauja instrumentai: klasikinės gitaros, elektrinė gitara, fleitos, smuikas, barškučiai iš ožių nagų gal dar lamų kokių, bei vienas tradicinis bolivietiškas panašus į balalaiką, bet ne balalaika.

skamba viskas kartu labai gražiai. techniniai dalykai: už įėjimą mokėti nereikia, gyvai chebra dainuoja maždaug keturias valandas (su pertrauka). dainuoja penkiese. meniu vien tik alkoholiniai kokteiliai, gėrimai ir Coca Cola. norint pavalgyti galima eit ieškot maisto gatvėse ir tikrai jo galima surasti, tiesa neaišku kaip po to skrandis sureaguos :)

praūžia lėktuvas, užgoždamas winamp'ą. oro uostas visai šalia. naktinė vėsuma bando patekti pro mažą plyšį lange. man vis dar maišosi savaitės dienos. džiazas...

maliarija, biurokratija ir tinklinis

pro šalį kiekvieną rytą pravažiuoja mašina su dujų balionais, pro garsiakalbį pardavėjas pastoviai rėkia vieną ir tą patį, kol kas tai man skamba kaip ablablabla aaa blablabla, bet gerai kad ne man vienai :)

šiandien esu namie, nevažiuoju į ryto centrą pas vaikus. su sąlyga kad vakar buvo aukšta temperatūra, svaigo galvą ir išmiegojau visą parą non-stop. neabejotinai maliarija :D juokauju :)

biurokratija. Bolivijoje kitos tautybės žmonėms (nežinau, gal Pietų Amerikos gyventojams ši taisyklė negalioja) be vizos galima teoriškai būti
trisdešimt dienų. paskui reikėtų išvykti iš šalies arba gyventi nelegaliai. taigi pradėjom tvarkyti mano popierizmą. tvarkom per agentūrą, bus šiek tiek brangiau, bet užtat mažiau reikės klaidžioti biurokratijos koridoriais. kolega olandas nusprendė jais paklaidžioti, pažiūrėsim kaip jam seksis.

buvom dviejose instancijose. interpolas. nufotografavo baltam ir raudonam fone. paėme rankų pirštų antspaudus, kojų neėmė :) nusiųs užklausą ar kur nors ko nors neesu padariusi. kraujas iš venos. paklausia kiek metų ir kokį darba dirbu. sakau savanorė. Aids ir kitų baisių ligų paieška užtruks plius minus mėnesį. rezultate turėsiu tapatybės kortelę ir būsiu oficiali Bolivijos gyventoja. dokumentas galios metus laiko, pradedant skaičiuoti nuo pirmos atvykimo dienos.

šiandien vėl bus žaidžiamas tinklinis. kadangi žaidžiama uždaroje patalpoje, smūgiai nuo šoninių sienų leistini ir reikia juos atmušti. servuoti ir atmušinėti galima kojomis, kas man atrodo didžiausia nesąmonė.

lygiai dvi savaitės prabėga kaip viena diena, neįtikėtina :)

sekmadienio klajonės

mano kaime šiandien šventė. jau antra naktis kaip muzika plyšauja ant visos gatvės. vakar buvau per daug pavargus kad tai būtų neleidę užmigti. šią nakt hmmm...

sekmadienio klajonės. kadangi ryte miegu ilgiausiai (net iki devynių), mane
palieka vieną su rašteliu kad 12:15 atvažiuočiau su trufiu 115 (maršrutinė mašina arba mikras) į miesto centro aikštę. miegančiom akim pasidarau kavos ir skaitau "ispanų kalba per 30 dienų". jeigu per trisdešimt dienų jos neišmoksiu, kur rašyti skundą? :D

sėdžiu transporte. kepina saulė. lėtai judam centro link. pažįstami maršruto vaizdai. šiferinė tvora, va tas kampas su Coca Cola. ir čia transportas nusuka į man nežinomą dešinę. ojojoj... mašina važiuoja turgaus gatvelėmis, stoviniuojam kamsčiuose dėl kitų mašinų ir žmonių. galėčiau ką nors nusipirkt netgi pro mašinos langą. galvoju ar jau lipt dabar ar dar palaukt. išlipu. faktas - pasiklydau. mobilaus neturiu, kaip grišt namo neįsivaizduoju, nes šito dar nesimokėm :D toks akimirkos klausimas: na ir kas toliau, ka veikiam? :)

laimė žemėlapis su manim. susirandu gatvės pavadinimą ir aišku nueinu ne į tą pusę, tenka sugrįžti. paklaidžioju po miesto/turgaus centrą (viena iš miesto centro dalių yra didžiulis turgus). susigaudau kur esu ir pasileidžiu karsčiu alsuojančia gatve susitikimo vietos link.

susitinkam. mus nuveža iki Cristo de la Concordia. prie kelto į kalną - žaidimų parkas vaikams, bilietus į parką (!!!!) pardavinėjanti vietinė mama Čioli pareiškia kad mes turim susimokėti po 2 Bolivijanus už įėjimą (praėjimą greičiau) į "parką" ir jau keltui bilietus galėsime nusipirkti kelto bilietų kasoje. su tokia nesąmone nesutinkam ir pinigų parkui nesumokam :)

kylam keltu, galima lipti laiptukais, bet atseit draudžiama, nesaugu, gali užpulti. naktį pasak vietinių ten tikrai nesaugu, bet dienos metu.. nusileidimas irgi kainuoja.

priešais akis atsiveria miestas Andų kalnų slėnyje. mažyčiai namai driekaisi kiek tik užmato akys. Dievo miestas.. nors čia ir ne Rio de Janeiro.

aštunta diena

pusė aštuonių vakaro, tamsu, bet maloniai vėsu. dienom čia nemažiau + 30, rytais dar galima apsirengti kokį nors džemperį ilgom rankovėm, bet įdienojus jau norisi eiti šešėliais, kurie mažai gelbėja. pavasaris. tuoj turėtų prasidėt liūčių sezonas, bus purvynas, mano jau dabar ne baltiems sandalams bus ne kas :) kol kas visiška dulkių ir saulės kombinacija.

reikėtų rašyt nuosekliau ir paskirt vieną įrašą kaip vyksta užsiėmimai, bet apie tai kitam įraše. šiandien pradėjom lankyti šeimas tų vaikų kurie ateina į užsiėmimus, tai kol įspūdžiai nauji rašau. (pauzė) mjo... einant kiekvieną rytą uolėtu keliu aplinkui vaizdas skurdokas. gamta spyglioti kaktusai, pradedantys žydėti beveik belapiais krūmai ir kita "gamta", kurios nepažįstu. žmonių namai aptverti iš akmenų sudėliotomis tvoros, jei žmonės gyvena "geriau" tvoros iš šiferio. visur pilnų šunų, mažų, didelių, piktų, murzinų ir kokių tik kitokių. smalsu kas gi yra kitoje tvoros pusėje. pradedam lankyti tas šeimas, kurios gyvena arčiau. visa mūsų gvardija leidžiamės tuo akmenuotu keliu, pakeliui surenkami coca colos buteliai ir kitas rastas inventorius. vieno iš vaikų namuose maistas verdamas lauke ant laužo, šalia kalė žindo keturis mažyčius šuniukus, kuriuos vaikai puola glostyti. vonia tai iš keturių pagalių surestas bei kokia nors medžiaga apjuostas nežinau kaip pavadint pastatas, nelabai kai kuriuos taip galima vadinti. kaip ji funkcionuoja sunku įsivaizduoti. tuoletu kartais naudojamasi bet kur, kur susigalvojama. klausimas ar turite virtuvę, vonią, elektrą nėra čia keistas. yra šeimų kurios gyvena vienam kambaryje, kurio langai be stiklų, duris kartais atstoja pakabinta medžiaga. švaros ir higienos klausimas atviras. vandens, kuriuos geria vaikai, mes negalim gerti. velentis į diskusijas galima būtų sakyti kad čia gyvenimo būdas. seneliai taip gyveno, taip gyvena tėvai, kaip gyvens vaikai, čia ateities klausimas.

švaros ir gyvenimo būdo klausimu vakare diskutuojam su pirmu svečiu namuose, kolumbiečiu. aktyviai mosuodamas rankomis jis pasakoje, kad turi vienuoliką brolių/sesių ir kad jų šeimoje visada buvo nepriekaištinga švara, nors gyveno labai skurdžiai, gimė visi namuose ir augo keturių kambarių name. kai rašau diskutuojam, tai: Milisenta ir emmm žmogus, kurio vardp neprisimenu kalbasi, aš klausausi :) pradedu jau suprasti apie ką kalbama, bet pasakyti pasakau tik kelis sakinius.

einamuoju metu neinu žiūrėt kaip čia žaidžiamas futbolas. rytoj eisim žaist tinklinio, patalpoje, su kaip jau man papasakojo kiek kitokom taisyklėm, na na :)

p.s. rytoj kodakas keliaus kartu, nuotraukos po mėnesio :)

Mano kambarys

Pamenant pradinėse klasėse rašydavom elemetarius rašinėlius "Mano atostogos", "Mano šeima", "Mano pirmoji meilė" ir t.t. aš dabar panašiai mokausi ispanų kalbos. Išmokim kartu kas yra mano kambaryje :D (nuotrauką galima padidinti).

Mažas prašymas, argi sunku :) jei skaitote šį įrašą RSS skaityklėje, nueiti ir atsakyti į Taip arba Ne klausimą, vardant kolegų atliekamos apklausos.

bienvenido a Cochabamba!

hola draugai ir šo įrašo skaitytojai,

pro dulkėtą langą matosi Andų kalnynas, karštokoka. na ką pradedam.

įžanga. mintis išvažiuoti savanoriauti į kitą šalį sukosi jau gerus plius minus pusę metų. apsispręsti buvo lengva. noras pamatyti kitokį pasaulį tapo realus. apie metus laiko gyvensiu ir savanoriausiu Pietų Amerikoje, Bolivijoje, mieste keistu pavadinimu Cochabamba.

apie skrydžius. maršrutu Kaunas > Ryga> Roma viskas vyko sklandžiai. nakvynė ir klajonės Romoje taip pat. o bet tačiau Romos Fumichino oro uoste skrydis į Buenos Aires vėlavo daugiau kaip valandą, priduodant bagažą darbuotoja užtikrino kad jis TIKRAI atskris laiku. aha :) atsikridus į Pietų Ameriką prasidėjo tikslinimaisi ar tikrai Lietuvos piliečiams nereikia vizos. o paskutinio skrydžio vinimi tapo: perkant bilietą maršrutu Roma > Buenos Aires > Cochabamba buvo įrašas "includes 1 technical stop(s), kas išvertus reiškia lėktuvas pakilęs iš Buenos Aires nusileidžia Asunsijone (Paragvajaus sostinėje), visi turim išlipti ir laukti kito lėktuvo, čia vėl ta pati istorija ar tikrai man nereikia vizos. nereikia :)
lėktuvas nusileidžia Cochabambos oro uoste valanda vėliau. išlipus iš lėktuvo sakau wau wau wau :) aplinkui didžiuliai kalnai ir karštis tiesiai man į veidą :) bagažas žinoma pasimetęs, bus sekmadienį(?), valgoma lauktuvių kokybė neprognozuojama..

apie pirmą įspūdį. kitas pasaulis, čia pirma mintis važiuojant iš oro uosto namų link. mane pasitikę Milisenta ir Cezaris kalbasi ispaniškai, vaizdai pro mašinos langą molinių plytinių namukų masyvai vieni pastatyti, kiti pradėti statyti, bet pritrukus lėšų taip ir nebaigti. juodaplaukiai čiabuviai visi kaip vienas man panašūs. dulkės, šliūkšlės, karštis, žalios spalvos minimumas. nuotykis, nauji pojūčiai, nauja patirtis veža dar labiau :)

savanoriavimas. pažintis su vaikais. faktas: kalbos barjeras yra blogis. nežinau kiek prireiks laiko ją normaliai išmokti, nes tos pradinės frazės "mano vardas Asta, o tavo?" ir kitas standartas yra nepakankamos. su laiku išmoksiu, bet dabar... vardas Asta Bolivijoje reiškia ragai :) buvo pasiūlymas susigalvot kitą vardą, bet tegul lieka ragai :) o vaikai turi unikalius man vardus, kol visus atsiminsiu praeis laiko, tuo labiau kad jų bus per abu darbus šešiasdešimt o gal ir daugiau. pirmoji pažintis pirmoje darbo vietoje vyksta sklandžiai. geriam limonadą ir valgom bandeles. skanu :)

aplinka. aukščio skirtumo kol kas nejaučiu, čia 2000 metų virš jūros lygio, galva nesvaigsta, nepykina. na galva gal šiek tiek svaigsta nuo pokyčių, išgyvenama :) laiko skirtumas pasijunta kai po klajonių mieste sugrįžtam namo, bei viduryje nakties pabundu, nes Lietuvoje tuo metu vėlyvas rytas.

antroji diena prasideda savanoriavimu kitame dienos centre, kitoje miesto vietoje. hola profesora Asta sako man aštuonių - dešimties metų vaikų pulkas. mano savanoriavimas prasideda paišant asiliukus ir drugelius pusei klasės :) penktadieniais žaidžiamas futbolas. blokinėje aikštėje visas jų tuntas bėgioja paskui vieną kamuolį, pais de futbol (vert. futbolo šalis) be jokios abejonės :)

nuotraukas bus vėliau. rašysiu panašu kad neperiodiškai. atvirlaiškius, laiškus, duoną, labai siųsti adresu:

Arzobispado Av. Heroinas 0-152
Casilla postal: 129 (vicaria pastoral, C.Piscoya)
Cochabamba
Bolivia

tai tiek apie pirmus įspūdžius iš įvykio vietos. vieta komentarui įrašo apačioje, palik man žinutę :)

Trolių šalies keliais

Hi, I'd like to share a Google Maps link with you.
Link: http://maps.google.com/maps/ms?doflg=ptk&ie=UTF8&msa=0&msid=107342386603046620080.00046a7b13deeb534cec5&ll=59.134738,17.753906&spn=0.168733,0.611801&z=11

žemėlapis netikslus, bet kelionės idėja buvo tokia: pažink Norvegiją automobiliu.

nuomavom du: Kia Ceed (4470 mm, 1790 mm, 1525 mm) ir Renault Trafic (5182 mm, 1904 mm, 1959 mm). dešimčiai žmonių vietos buvo daugiau nei pakankamai, daiktams, palapinėms, gitarai ir maisto dėžėms jos taip pat liko. kelionės trukmė dvylika dienų į kurių sudėtį įėjo nuvažiavimas iki Rygos ir naktinis kėlimasis keltu į Stokholmą, gabalas Švedijos pro automobilio langą, toliau x dienų ir naktų Norvegijoje, vėl para Švedijoje su persikėlimu keltu iš Stokholmo į Taliną, bei grįžimas pabaltiju iki gimtojo Kauno.

keltų bilietus pirkom iš anksto. dešimčiai žmonių plius dviem mašinom jie kainavo 762 LVL, kas lietuviška valiuta padalinus iš dešimties buvo apie 390 litų. chek-in'as prieš valandą iki išplaukimo. kajutėse nakvojom po keturis, jūros supimo nulis. stovint ant denio ir žvelgiant į bekraštę jūrą galima pamiršti viską, rimtai :)

Stokholmas. O ką Stokholmas? Senamiestis gražus pasivaikščioti. Karališkoji sargyba keičiasi 11:45 vietos laiku, gražiai keičiasi, šiek tiek boring, bet gi ji įtraukta į ten free things in Stockholm, tai matyt must see šitą reginį bent kartą gyvenime. toliau Vasa milžiniškas laivas muziejus, nuskendęs savo pirmo bandymo plaukti metu, irgi must see, bet esu jau ten buvusi todėl dvi valandas praleidžiu klajodama daug gražesne upės Norrström krantine.

nakvynė kempinge už miesto. tik atvažiavus prasideda lietus ir jis lydės mus visą kelionės laiką, kaip užkerėtas, sustojam nakčiai statytis palapinių ant mūsų pradeda lyti. kempingu gausu todėl kiekvieną kart beveik be problemų susirasdavom nakvynės vietą. kainos skaičiuojamos principu: mašina plius palapinė, bei jei reikia ekstra palapinė. Švedijoje nakvynė mums kainuoja 540 SEK, litais 172. palapinės šlapios, kelionė tęsiasi Norvegijos link.

Trolių siena (The Troll Wall, norvegiškai: Trollveggen). 1100 metrų virš jūros aukščiausia Europoje akmeninė siena. Dairantis į kalnų masyvus pagalvoju kad Žiedų valdovą galima buvo filmuoti ir čia.

kelias vingiuoja numeriu 63. Trollstigen (The Troll Ladder) siaurokokas kelias, mašinos prasilenkia tik "kišenėse", specialiai praplatintose kelio atkarpose. Nuotraukos su prierašu "ties bedugne" pojūčio - jeigu nulėktumėm nuo kelio tai su visam - neatspindi :)

kelionės metu "mano brangus dienorašti" nerašiau, dienų neskaičiavau tai padrikai ir iš nuotraukų cituoju toliau.

Erelių kelias (Ørnesvingen). puiki panorama, fiordų didybė ir septyni krokliai (Seven sister falls). gražu.

Bergenas. antras pagal dydį Norvegijos miestas įsikūręs tarp septynių kalvų. lietingas, iš 365 kritulingos 260 dienos. 2000 metais buvo Europos kultūros sostinė. jaukus vakarinis senamiestis medinėm grindim. žavus saulėlydis nuo pilies kalno. galima būtų pagyventi metus, pagyvenam vieną parą.

Trolltunga. Trolio liežuvis. kelionė iki jo ir atgal mums užtrunka nei daug nei mažai 11 valandų, bet vaizdai verti dėmesio. su sąlyga kad traukinukas kelia tik vietinius (?) į jų namelius kalnuose, 1,5 valandas kopiam į kalną statoku kalnuotu šlaitu. gal todėl kitų turistų entuziastų sutinkam vos keletą. toliau ilga kelionė raudonu T ženklu nužymėtu keliu kuris tai kyla tai leidžiasi ir nežinia kiek tesiasi tesiasi... vieniems įsijungia tunelinis matymas - toks fizikinis reiškinys, kuris pasireiškia straksėjimu nuo akmens ant akmens, matant tik akmenis esančius straksėjimo trajektorijos kryptimi. visiška nesąmonė, bet kažkas įsitikinęs kad taip lengviau. šalutinis poveikis po tokio "matymo" svaigsta galva :) vaizdai su smaragdo spalvos ežeru pietų metu labiau nei įkvepiantys, oro sąlygos mainosi minutėmis. mus n kartų sulyja, bet atėjus iki Trolio liežuvio jau šypsosi saulė. pasėdim draugiškai ant bedugnės krašto. sugrižus ant žemės galima pasinaudoti nemokamu karštu dušu, ant manęs jau bėgo šaltas, bet neesmė. pasinaudojam. kempinguose dušai mokami: 10 kronų - 5 minutės, ekstremalu :)

diena po vakar. Preikestolen arba Pulpit Rock. kelionė ten ir atgal trunka apie penkias valandas, bet žmonių žmonių begalybė. didžiulė uola gražu. grįžti įmanoma kitu keliu, kuriuo mes ir palipam. besikarstant uolėtais šlaitais galima suprasti kaip nesinorėtų nukristi čia ir dabar, gerai kad kažkas užtempia į viršų.

sparčiai tirpstantis ledynas Briksdalsbreen. pro debesis viršukalnės nesimato ir tolumoje keliautojų vora su įranga kopimui ledynu atrodo tikrai įspūdingai.

nesiliaujant lietingam sezonui mes nepamatom planuoto Kjeragbolten ir dar kažko ten, todėl tenka lysti į pačius kalnus. Sidarbo kasyklos (pastaba: įdėti link'ą) puiki alternatyva.

dar kelionės metu matyti masyvūs kriokliai, kelių km tuneliai po kalnais, pakuluotos bažnyčios, fiordų masyvai ir kiti mažesni objektai dėl laiko stokos aprašomi nebus :)

lietus liaujasi tik sugrįžus į Švediją. nakvojam su Alias'u.

Talinas. O ką Talinas? sostinė estų. sekmadienį senamiestis tuščias. pasižvalgom nuo kažkurios iš bažnyčios stogų, pavaikštom gatvėmis, randu netgi graffiti meno. traukiam namų link. o namuos židinys, virduly arbata ir taip toliau ir panašiai :)

kelioninės nuotraukos manęs nedžiugina, ypač nedžiugina "baltas" dangus.. bet lietingosios trolių šalies vaizdai short versija čia.

apie įžangos įžangą

pasaulis yra apvalus, todėl vieta, kuri galbūt atrodo kaip pasaulio pabaiga, gali būti jo pradžia.. citata, bet nebesurandu jos šaltinio. na ką rašom:

Įžanga

prieš savaitę nusipirkau bilietus. į vieną pusę. skrydis į Pietų Ameriką rugsėjį. planuoju apie metus laiko gyventi šalyje vardu Bolivija. man bus lengviau, nes tais pačiais keliais dabar vaikšto Milisenta.

no habla español. dar nekalbu :) neturiu iliuzijų kad bus labai fun, nebijau, neabejoju, nepalieku nieko ko nebūtų galima palikti. neturiu išankstinės nuostatos ir stereotipų, žinau nedaug apie būsimą darbą ir apie gyvenimo sąlygas, bet panašu kad internetas su beprotišku laiko skirtumu tikrai bus. turiu du mėnesius pasiruošti dar vienam gyvenimo nuotykiui.

šioks toks chaosas mintyse, bet taip visada būna kai kažkas keičiasi. kita šalis, ką čia šalis, kitas kontinentas, žmonės, kalba, papročiai, kitas gyvenimo ritmas. nauja patirtis ir kitoks vandens skonis. saulėtekis kitame pasaulio pusrutulyje..

dalis daiktų jau dėžėse, laikinai kraustausi pas tėvus, dalis jų jau ten, dalis dar čia. kitą savaitę prasideda atostogos, kuriose kelionė po Norvegiją bei tuo pačiu pasibaigia oficialus darbas žurnalų pasaulyjeeee. porke sekantis įrašas kažkada po atostogų fakto :)

p.s. šiomis naktimis sukasi muzika

apie moterišką portretą

Moteriško portreto aptarimas:

• kai pakreipta galva akys kartais gali atrodyti žvairos;
• moteris toliau, kuo daugiau nuotraukoje moters tuo geriau;
• kuo daugiau detalių šešėliuose;
• nuolatinė problema: per daug kontrastinga šviesa; realiai yra arba per mažai arba per daug šviesos;
• per arti prieita prie moters, matosi veido tekstūra;
• fotografuojant gamtoje, kur didelis apšvietimas naudojamas „stogas“ virš galvos – medžiaga, kuri šiek tiek sulaiko ryškią šviesą;
• antras planas turi būti neutralus;
• juodas fonas naudojamas juodai baltoje fotografijoje;
• būtinai naudojami reflektoriai! Kuo didesni tuo geriau;
• fotografuojamas žmogus turėtų būti +/- 4 metrai nuo fono;
• nesišypsoti, nes atsiranda raukšlės :)
• kad akys nubūtų per gilios taip pat reikia reflektoriaus;
• labai svarbu lempos aukštis, nes susikuria šešėliai;
• žiūrėjimui (žvilgsniui) reikia erdvės;
• didesni reflektoriai visada geriau už mažesnius;
• petys eina visada į priekį; veidas visada į priekį; visada atidaryti kaklą;


finale 12 pamokų x 1,5h. teorinės žinios ft namų darbai. (iš) gyvenimas su kamera, patarimai ir aptarimai, darbas su fotoaparatu ir savimi bei gabalas pravalų :)

apie vyriškus portretus

konspektavimo įgūdžiai labai padriki, dalinuosi :)

5 pamoka

Vyriškas portretas.

Portrete labai svarbu šviesa.
Mąstelis mažas, nes norim pasakyti kad vyras stiprus;
Šviesos kryptis šoninė; agresija, dominuoja tamsi spalva;
Tiesioginė šviesa parodo užaktyvintas spalvas (netinka vyriškam portretui);
Fonas toli, neutraulus, turi būti neaktyvus;

Optika: teleobjektyvai 135-300mm; jų tikslas nekraipyti anatomijos, turi mažą ryškumo zoną, padeda neutralizuoti foną.

Atstumas iki objekto veido 2 metrai.
Jei šviesa sklaidyta portretas minkštėja.
Dažniausiai naudojama juodai balta fotografija. Neturi būti švelnūs pustoniai.

Portrete: ranka (gali ir nebūti), aksesuarai (skrybėlė, laikrodis ir t.t.);
Ranka naudojama paslėpti seną kaklą.
Vyriškam portrete smakras niekada nekerpamas.

Erdvė žvilgsniui. Akys turi turėti bliką.
Labai svarbu akių kontaktas! (gali būti/gali nebūti);

Fokusas į nosies centrą.

Kryptinė šviesa ta, kuri nuslopsta. Ji nebegįžta.
Sklaidyta šviesa grįžta.
Tiesioginė šviesa mimikai parodyti.

Portretiniai objektyvai tinka moteriškai fotografijai.

Fotografuojamas vyras stovi, kad nebūtų susmukęs. Svoris ant vienos kojos.

Sušvietimo schemos:
1.Šoninė su viena lempa. Šviesa krenta apšviesdama tik vieną veido pusę, kita šešėlyje;
2.Tūrinė šviesa. Naudojami du šviesos šaltiniai priešpriešinė šviesa ir šoninė.

apie absoliučius dalykus

šianakt betvarkant senus .txt failus ir link'us kilo mintis užrašyti dalykus, kurie mane absoliučiai valdė ir valdo:

+ kelionės, neplanuojant visko iki smulkmenų
+ oranžinė spalva
+ naktis paplūdymyje
+ graffiti ant sienos
+ garso takeliai, nuo kurių pirmųjų tonų ima bėgioti šurpuliukai
+ vasaros lietus naktį sėdint ant palangės
+ atviri pokalbiai iki paryčių
+ žmonės su fotoaparatais
+ kalnai smėlio ir jį žarstantis stiprus pajūrio vėjas
+ vaikai su riedlentėm
+ kava su pienu be cigarečių
+ laužas nakties metu
+ treti herous'ai
+ ankstyvas rytas su kedais ir kuprine nepažįstamam mieste
+ gitaros ir pragrojimai
+ jūreivių uniformos
+ stalo žaidimai su draugais
+ žuvėdros


o kas verčia jūsų pasaulius suktis?

apie rašinėlius

<....>

Krepšiniu jis nesidomi. Futbolu irgi. Rytais nebėgioja. Šuns neturi ir todėl nevedžioja. Tiek ketvirtą ryto tiek ir ketvirtą vakaro jis yra on-line. Mokyklinės uniformas ir oralinis seksas veda jį iš proto. Išmaišęs pusę Europos ir ketvirtadalį Azijos. Metus gyveno Suomijoje. Elektroninės muzikos garsai išplečia jo akių vyzdžius ir nudažo kambario sienas oranžiniai. Kuria muziką, kepa, verda, rašo, tapo, fotografuoja. Gyvena atskirai nuo tėvų. Programavimas, portalai, instalai, duombazės ir kitos nesąmonės yra jo aistra, duona ir gyvenimas. Paskutinį kart žolės rūkė pavasarį. Kas dar? GERIA, saikingai ir tik su draugais.

<.....>

Man atrodo kad nemiegu. Matau mirusias kopas. Aplinkui tik smėlis. Viskas sukasi ratu. Smėlis aplinkui tik smėlis. Aš esu smėlis byrantis tarp tavo pirštų.. Pabundu.
Penkios ryto. Žemėje mirtina tyla. Tamsu. Už lango šaltas žiemos rytas. Sėdint ant grindų galvoje nepaliaujamai sukasi minčių srautas tai kas dabar bus, o jeigu taip.. o jeigu ne.. Bespalvio chalato šiluma nei kiek nesušildo ir rankose laikoma pakuotė mane baugina labiau nei bet kas kitas pasaulyje.

<.....>

kol mano draugai ...

..trankosi po pasaulį, pasakoja įtikėtinas istorijas, man eina bandomasis laikotarpis.. nėra teisybės žemėje!

šios nakties du viename klausimas su galimais atsakymo variantais:

ką tu žinai apie savo draugus ir šalį vardu Bolivija?
atsakymų variantai:

a) viską žinau;
b) nieko nežinau;
c) nežinau, kad žinau;
d) žinau, kad nežinau;

Bolivija. šalis Pietų Amerikoje. Titikakos ežeras. Inkų imperija. dar indėnai.. sostinė La Pasas. dabar turiu džiaugsmo ir galimybę sužinoti daugiau, nes beveik metus laiko ten gyvens viena geriausių žemėje :)

jeigu susidomėsit - tiesiogiai iš įvykių vietos apie gyvenimą Bolivijoje - Milisentos įspūdžiai.

labanaktis :)