pirma dalis. antra dalis. f*ck you Aerolineas Argentinas!!!!
i Madrida atskrendu miegodama, nepajuntu kaip praeina tos 17 valandu, po 24h dramos Buenos Aires, nenuostabu. vietos laikas 7 valandos ryto, birzelio 26-oji, valanda veliau nei turejom pagal naujausiaji tvarkarasti, bagazas nepradinges. ateina laikas aiskintis del likusiu prarastu skrydziu, teoriskai i paskutiniji Berlynas - Ryga - Kaunas dar galeciau suspeti. teoriskai... praktiskai is Madrido i Berlyna keturiu likusiu valandu laikotarpyje yra vienas skrydis su abejotina tikimybe ar suspeciau i kita.
kalbuosi su argentinos mergaitemis. kadangi jusu bilietai pirkti atskirai, mes neatsakome uz kitus prarastus skrydzius. kontrakto prie saves neturiu, niekada nesigilinau kuri puse atsakinga uz veluojancius skydzius. paprasau dokumento apie tai kad skrydis velavo, matyt pasikabinsiu tualete.. klausiant informacijos Buenos Aires, buvo pasakyta: informuosime kitas oro linijas, kad veluosite, paskutini karta aiskinantis tiesiog pasake kad turesiu kalbetis jau Madride. ka gi Madride mandagiai pasako jusu problema, pagal kontrakta mes turejom jus pristatyti i Madrida, pristateme.
niekada never ever nepirksiu bilietu is Argentinas Aerolineas. be to ta savaite jie linke veluoti, be musu dar velavo trys skrydziai.. tarpiniai skrydziai zymiai pigiau, ypac jeigu skydis i kita kontinenta, rizika didele, reiketu pirkti su galimybe keisti data, taciau kaina isauga, kiek tai apsimoka finansiskai reiktu pasiskaiciuoti. kainos ir rizikos santykis. taip pat avantiuros :)
tai-ka, ieskau grizimo alternatyvu. viena is ju - grizti autiku per Helsinki, kaina 300 euru, su velgi sesiu valandu praleidimu Helsinkyje, tada i Vilniu. dar kelios papildomos dienos autobuse manes kazkodel nesuzavi. isbraukta is saraso.
vaziuoju is oro uosto i salia esanti Barajas miesteli, susirandu interneto kavine, ieskau ir nusiperku bilietus uz nesveikai prabangia kaina. susirandu hoteli. Madridas diena, vietoj Berlyno nakti irgi variantas :) ta diena jame +41, centras pilnas ivairiu rasiu ir tautybiu zmoniu, asfaltuoti saligatviai, ciulbantys sviesoforai, kuriu spalvu visi paiso. viskas apgalvota iki smulkmenu. tikriausiai visas grazumas skirtumuose, gyvenimui cia ir dabar tam tikram tarpui galima pasirinkti bet kuria sali, patirtis nereali!!!
tai koks rezultatas? 4:0 Argentinos naudai? kiekvienas pralaimejimas - patirtis ir ta patirtis jau yra laimejimas. uz pergales, keliones ir sugrizima!!!
pirmadienis, birželio 28, 2010
penktadienis, birželio 25, 2010
sugrizimas (papildymas)
pirma dalis cia. zaidimas tesiasi. as vis dar Buenos Aires. septynios valandos ryto, austa 2010 birzelio 25-oji. pirminiam variante turejom isskristi 21:00, atidejus skrydi 02:00 nakties, ties cia prasideda naujas nuotykis: stovi 400 zmoniu eilute, 01:30 nakties, mums sako: skrydis veluos palaukit 20 min, pralaukus oro uoste 10 valandu - 20 minuciu yra niekis. praeina minutes. prasideda linksmiausia dalis, pasirodo lektuve aptiktas kazkoks nenustatytas elektroninis gedimas, prasome palaukti iki 03:45, jei iki to laiko nesutvarkys skrydis bus atidetas.. nepasitenkinimo suksniai garseja, norim informacijos, bet vis dar laukiam.. daugelis tame tarpe ir as turi tarpinius skrydzius. sulaukus 03:45 pranesimas - skrydis atidetas, tikslus laikas nezinomas. prasideda piktumai, jau totali nesamone laukti 6,5h atideto skrydzio, bet dar didesne kai nezinai kada is vis jis bus. kito lektuvo nera (oficiali versija), kito kelio nera, kito varianto nera.. po ilgu diskusiju, stalu trankymais, emocionalus argentinieciai :) mums pasakoma kad tikrai tikrai skrydis birzelio 25-aja 14:00. na ka einamuoju metu laukiu :)
mama, i Kauna devinta vakaro negrisiu :D faktas :) nepamatysiu naktinio Berlyno irgi faktas. ar busiu Madride pazadetu naujuoju laiku nezinau, tikekimes lektuvas pakils su visais varzteliais. kokiu marsrutu grisiu i Kauna nezinau. 3:0 laimi Argentinos oro linijos. zaidziam iki pergales, ane? ;)
o tuo laiku austa nuostabus birzelio rytas, panasu kad bus dar viena grazi diena, linkejimai :)
mama, i Kauna devinta vakaro negrisiu :D faktas :) nepamatysiu naktinio Berlyno irgi faktas. ar busiu Madride pazadetu naujuoju laiku nezinau, tikekimes lektuvas pakils su visais varzteliais. kokiu marsrutu grisiu i Kauna nezinau. 3:0 laimi Argentinos oro linijos. zaidziam iki pergales, ane? ;)
o tuo laiku austa nuostabus birzelio rytas, panasu kad bus dar viena grazi diena, linkejimai :)
volver (sugrizimas)
perkant lektuvo bilietus matyt reiketu pasitarti su astrologu, psichologu arba kitu -logu, nes skrydiu data issirinkau kartu su nuotykiais :)
vietoj izangos. Bolivija, geguzes sauletas savaitgalis, pietauju su draugo seima. jie klausia kada mano grizimo skrydis. 24 birzelio. i ka seka atsakymas: ta diena ryte skrydziu nebus, kuriuo laiku tavo skrydis? zinoma ryte :) kodel nebus? nes nakti pries tai Bolivijoj jonines su "hot-dog'ais" ir lauzu deginimais, kuriu pasekoje ryte per dumus skrydziai nevykdomi. ir tikrai, gaunu elektronini pranesima su prasymu pasikeisti data. 1:0 i mano vartus..
einamuoju metu uzstrigau Buenos Aires oro uoste, ziuriu i informacijos lenta ir negaliu patiketi, visi trys lapai skrydziu i bet kuria pasaulio puse, visi on-time, Madridas - veluos.. visas penkias valandas!!! informacijos kodel nera, neesme tos valandos jeigu Madride netureciau kito skrydzio i Berlyna. viso siame oro uoste teks praleist nei daug nei mazai desimt valandu. Madride turesiu valanda laiko naujam skrydziui, ka gi plius viena avantiura, 2:0 i mano vartus..
rezultate: ziuriu futbola Japonija - Danija, saunuoliai japonai 3:1 danams i vartus! geriu vakarine kava. susirandu likimo draugu is Bolivijos. naudinga pastaba ateiciai, jeigu uzstrigote oro uoste ilgiau nei sesiom valandom turit teise valgyti oro liniju saskaita, israso maisto taloneli paskutinei vakarienei Lotynu Amerikoje :)
vietos laikas 23:00, iki 2 nakties visas oro uostas mano, kiek laikys kompo baterija klausimas, kiek laikys mano baterija irgi :) ausyse take that - how deep is your love, tiu ru ru tiu ru :)
nepaisant rezultato, tegul zaidimas tesiasi!!!
vietoj izangos. Bolivija, geguzes sauletas savaitgalis, pietauju su draugo seima. jie klausia kada mano grizimo skrydis. 24 birzelio. i ka seka atsakymas: ta diena ryte skrydziu nebus, kuriuo laiku tavo skrydis? zinoma ryte :) kodel nebus? nes nakti pries tai Bolivijoj jonines su "hot-dog'ais" ir lauzu deginimais, kuriu pasekoje ryte per dumus skrydziai nevykdomi. ir tikrai, gaunu elektronini pranesima su prasymu pasikeisti data. 1:0 i mano vartus..
einamuoju metu uzstrigau Buenos Aires oro uoste, ziuriu i informacijos lenta ir negaliu patiketi, visi trys lapai skrydziu i bet kuria pasaulio puse, visi on-time, Madridas - veluos.. visas penkias valandas!!! informacijos kodel nera, neesme tos valandos jeigu Madride netureciau kito skrydzio i Berlyna. viso siame oro uoste teks praleist nei daug nei mazai desimt valandu. Madride turesiu valanda laiko naujam skrydziui, ka gi plius viena avantiura, 2:0 i mano vartus..
rezultate: ziuriu futbola Japonija - Danija, saunuoliai japonai 3:1 danams i vartus! geriu vakarine kava. susirandu likimo draugu is Bolivijos. naudinga pastaba ateiciai, jeigu uzstrigote oro uoste ilgiau nei sesiom valandom turit teise valgyti oro liniju saskaita, israso maisto taloneli paskutinei vakarienei Lotynu Amerikoje :)
vietos laikas 23:00, iki 2 nakties visas oro uostas mano, kiek laikys kompo baterija klausimas, kiek laikys mano baterija irgi :) ausyse take that - how deep is your love, tiu ru ru tiu ru :)
nepaisant rezultato, tegul zaidimas tesiasi!!!
pirmadienis, birželio 21, 2010
kelionės žurnalas Nr.xx: el camino de la muerte - Coroico
vietoj įžangos - čia trumpėja dienos ir ilgėja naktys. rytoj Aymara Naujieji Metai.
neišpildžiau savo plano nuvažiuot iki Aricos (Čilėje) todėl strategiškai susigalvojau kitą - važiuoti kalnų dviračiu "the world's most dangerous death road". toks skambus pavadinimas dėl begalės mirčių siauram ir stipriai vingiuotame kalnų kelyje. nuo 2005 m. transportas važiuoja naujuoju keliu iš La Paz į Corioco, kuris vis dar konstruojamas, vienas brangiausiai Bolivijai kainavusių kelių. going down's never been better!!!
kelio pradžia. La Cumbre (aukštis 4800 metai). apsivelkam šiltai ir ryškiai, pasimatuojam dviračius, išklausom american guy tai yra gide saugumo instrukcijų. startas. kelias taip pat dar vadinamas vienas gražiausių pasaulio kelių, vingiuoja žemyn. greitis beprotiškas, jausmas irgi :) stabdžiai veikia :)
pradžioje lekiam plentu, lenkiam mašinas, ūžia šaltokas vėjas, kiekvieno posūkio nefotografuosi, bet norėtųsi.. stojam maždaug kas 15-20 minučių paklausyt kokia bus kita kelio atkarpa. už kiekvieno posūkio viskas atrodo dar gražiau. stojam, fotkinam, važiuojam, stojam, fotkinam, važiuojam kokius x kartų. be nuotykių pravažiuojam narkotikų tikrinimo postą. paliekam plentą ir įsukam į senąjį "the world's most..." žvyrkelį. mašinų beveik nėra tik kalnai ir dviratininkai.
vienos atkarpos metu pravažiuojam kaskadas, vanduo kaip duše silpnai srovena tiesiai virš galvos, po kojomis purvynas, po šios atkarpos valau purvą nuo fotoaparato ir nuo galvos iki kojų esu purvina, trečiadie.... :)
su kiekvienu posūkiu aukštis krenta, darosi šilčiau, leidžiamės į tropikų zoną. finišas laukia La Senda Verde (Žaliasis kelias) namuose konfiskuotų nelegaliai įsigytų gyvūnų (kelerių rūšių papūgos, beždžionėlės, smauglys...). gyvūnus prižiūri savanoriai, tą kart jų daug iš Anglijos, galima pasilikt keletai savaičių taip pat pamaitint bežones. čia mūsų keliai skiriasi, chebra grįžta į La Paz aš važiuoju į Coroico.
Coroico (aukštis 1760 metrai), mažas miestelis, žaliuojančiu kalnų apsuptyje. veši žali žali kokos krūmeliai, bananų miškeliai. kalnų šlaitais pasivaikštau iki kaskadų. rojus žemėja - pasitinka užrašas prieš įvažiuojant, visai galimas dalykas :)
kas dar? despedidos ir lagamino susidėjimas. mieli draugai ir šio įrašo skaitytojai už keletos dienų grįžtu namo!!! viskas :)
p.s. nuotraukos
neišpildžiau savo plano nuvažiuot iki Aricos (Čilėje) todėl strategiškai susigalvojau kitą - važiuoti kalnų dviračiu "the world's most dangerous death road". toks skambus pavadinimas dėl begalės mirčių siauram ir stipriai vingiuotame kalnų kelyje. nuo 2005 m. transportas važiuoja naujuoju keliu iš La Paz į Corioco, kuris vis dar konstruojamas, vienas brangiausiai Bolivijai kainavusių kelių. going down's never been better!!!
kelio pradžia. La Cumbre (aukštis 4800 metai). apsivelkam šiltai ir ryškiai, pasimatuojam dviračius, išklausom american guy tai yra gide saugumo instrukcijų. startas. kelias taip pat dar vadinamas vienas gražiausių pasaulio kelių, vingiuoja žemyn. greitis beprotiškas, jausmas irgi :) stabdžiai veikia :)
pradžioje lekiam plentu, lenkiam mašinas, ūžia šaltokas vėjas, kiekvieno posūkio nefotografuosi, bet norėtųsi.. stojam maždaug kas 15-20 minučių paklausyt kokia bus kita kelio atkarpa. už kiekvieno posūkio viskas atrodo dar gražiau. stojam, fotkinam, važiuojam, stojam, fotkinam, važiuojam kokius x kartų. be nuotykių pravažiuojam narkotikų tikrinimo postą. paliekam plentą ir įsukam į senąjį "the world's most..." žvyrkelį. mašinų beveik nėra tik kalnai ir dviratininkai.
vienos atkarpos metu pravažiuojam kaskadas, vanduo kaip duše silpnai srovena tiesiai virš galvos, po kojomis purvynas, po šios atkarpos valau purvą nuo fotoaparato ir nuo galvos iki kojų esu purvina, trečiadie.... :)
su kiekvienu posūkiu aukštis krenta, darosi šilčiau, leidžiamės į tropikų zoną. finišas laukia La Senda Verde (Žaliasis kelias) namuose konfiskuotų nelegaliai įsigytų gyvūnų (kelerių rūšių papūgos, beždžionėlės, smauglys...). gyvūnus prižiūri savanoriai, tą kart jų daug iš Anglijos, galima pasilikt keletai savaičių taip pat pamaitint bežones. čia mūsų keliai skiriasi, chebra grįžta į La Paz aš važiuoju į Coroico.
Coroico (aukštis 1760 metrai), mažas miestelis, žaliuojančiu kalnų apsuptyje. veši žali žali kokos krūmeliai, bananų miškeliai. kalnų šlaitais pasivaikštau iki kaskadų. rojus žemėja - pasitinka užrašas prieš įvažiuojant, visai galimas dalykas :)
kas dar? despedidos ir lagamino susidėjimas. mieli draugai ir šio įrašo skaitytojai už keletos dienų grįžtu namo!!! viskas :)
p.s. nuotraukos
trečiadienis, birželio 09, 2010
kelionės žurnalas Nr.xx: Potosi
yra kelionių kurios planuojasi šiek tiek sudėtingiau. į Potosi, miestą Bolivijos pietvakariuose, kelionės datą stumdėm gal tris mėnesius, žmonių skaičių irgi. rezultate išvažiavom dviese.
ketvirtadienio naktis autobuse, pasiskolintas miegmaišis praverčia, žiemos laikotarpiu naktys vėsokokos. atvažiuojam paryčiais į naująjį terminalą. Potosi išsidėstęs Cerro Rico (turtingas kalnas) kalno papėdėje beveik 4100 metrų aukštyje ir yra antras tarp aukščiausiai įsikūrusių miestų pasaulyje (pagal gyventojų skaičių pirmas tokiam aukštyje).
Cerro Rico. legenda byloja kad XVI amžiuje indėnas Diego ganydamas lamas kalno papėdėje vieną pragano ir ima jos ieškoti, sutemsta, jis prisiglaudžia vienoje kalno nišų, susikuria laužą ir nustemba kaip viskas sužiba sidabru. po metų ispanai užkariautojai čia įkuria miestą, kuris tuo metu tampa vienas didžiausių miestų pasaulyje. sakoma, kad iš kalno sidabro buvo galima nutiesti tiltą tarp Potosi ir Madrido. deja būtų galima nutiesti du tokius tiltus iš žmonių kaulų, kurie mirė kasdami tą sidabrą..
rytas šaltokas, nesunkiai surandam šalia pagrindinės aikštės išsidėsčiusias kelionių agentūras, kurios siūlo ekskursijas į Cerro Rico kasyklas. jus pamatysite kaip dirba kalnakasiai, palandžiosite 2 kilometrus aukštyn žemyn šachtomis, pamatysite Tio statulas ir t.t. kalnas turtingas šachtomis, nebeprisimenu tikslaus skaičiaus todėl bijau pameluot bet atrodo šiai dienai yra apie 150 kompanijų, kurios dirba šachtose. minerologų prognozėmis darbo turėtų užtekti dar 10-15 metų. pirmas įspūdis įžengus tamsu, šviečia tik žibintuvėlis ant galvos, daug dulkių ir labai karšta. temperatūra 25-30 laipsniai šilumos. prisispaudžiam prie sienos, nes pro mus pravažiuoja keletas vagonėlių su skalda, lydimu dviejų kalnakasių. šachtose išvedžioti vamdžiai pro kurios šnypčia grynas oras, bet vis tiek oksidų dioksidų ir kitų -idų stiprus kvapas įsigeria į rūbus. kalnakasiai dažnai dirba 24 valandas be maisto, vienintelis energijos šaltinis kokos kramtymas. darbai vyksta rotacijos principu: kasamas kalnas; iškasenos gabenamos iki transportavimo vietos ir rankomis kasama į didžiules pintines; mechaniniu būdu jos keliamos į šachtos viršutinį aukstą; iškratomos iš pintinių ir supilamas į vagonėlius, kurie iškasenas išgabena iš šachtos. toliau chemija. gražios sidabro dulkės, tik ar jos vertos sveikatos ir gyvybės hmmm...
dinamitas. mieste yra kalnakasių turgus. parduotuvėlėse viskas ko jiems reikia, pradedant apranga, įranga, baigiant maistu. čia galite nusipirkti dinamito, legaliai, sako mūsų gidas. viskas ko reikia turėti šiek tiek pinigų. mažytis nitroglicerino ir t.t. mišinys gali kainuoti duobė jūsų darže arba ir blogiau. parduodamas bet kam, neklausinėjant kas ir kodėl.
ekskursijos po šahtą pabaigoje prie mūsų akių sulipdomas sprogmuo, trys minutės fotografijai ir dvi padėti ją saugiu atstumu. sprogimas daug galingesnis nei įsivaizdavau. filmuota medziaga harde.
antra dalis dienos praleidžiama klaidžiojant po miesto širdį. kolojinis miestas su daugeliu bažnyčių. užlipus ant San Francisco (Sv. Pranciskaus) bažnyčios stogo atsiveria miesto panorama. kitą dieną dar buvo užpilta ir ant Katedros stogo, gražus tikrai gražus tas Potosi.
nueita į filmą – „Alisa stebuklų šalyje“. stebuklų šalyje (mano pastaba: Bolivijoje) pilnos gatvės piratinių filmų, gal todėl salėje sėdim keturiese, į filmo vidurį prisirenka daugiau žiūrovų :)
Casa de la Moneda (Monetų kalykla). ryšium su dideliais sidarbo ištekliais, ispanai užkariautojai mieste pastato Monetų kalyklą. muziejus turtingas to laiko istorija ir eksponatais. vergų darbo ir gyvenimo salygos, monetų kalimo principai ir t.t.
Convento Santa Teresa. vienuolynas muziejus su septyniolikto amžiaus istorijomis. antras vaikas šeimoje sulaukęs penkiolikos metų būtinai (priverstinai) turėjo tapti vienuoliu(-e). mergina peržengusi vienuolyno slenkstį daugiau niekada nepamatydavo savo šeimos. buvo ir daugiau baisių istorijų, bet su sąlyga kad rašau vėlai ir noriu pabaigt iki rytojaus su šiuo įrašu ir nuotraukomis detaliau neberašysiu :)
nuotraukos čia
ketvirtadienio naktis autobuse, pasiskolintas miegmaišis praverčia, žiemos laikotarpiu naktys vėsokokos. atvažiuojam paryčiais į naująjį terminalą. Potosi išsidėstęs Cerro Rico (turtingas kalnas) kalno papėdėje beveik 4100 metrų aukštyje ir yra antras tarp aukščiausiai įsikūrusių miestų pasaulyje (pagal gyventojų skaičių pirmas tokiam aukštyje).
Cerro Rico. legenda byloja kad XVI amžiuje indėnas Diego ganydamas lamas kalno papėdėje vieną pragano ir ima jos ieškoti, sutemsta, jis prisiglaudžia vienoje kalno nišų, susikuria laužą ir nustemba kaip viskas sužiba sidabru. po metų ispanai užkariautojai čia įkuria miestą, kuris tuo metu tampa vienas didžiausių miestų pasaulyje. sakoma, kad iš kalno sidabro buvo galima nutiesti tiltą tarp Potosi ir Madrido. deja būtų galima nutiesti du tokius tiltus iš žmonių kaulų, kurie mirė kasdami tą sidabrą..
rytas šaltokas, nesunkiai surandam šalia pagrindinės aikštės išsidėsčiusias kelionių agentūras, kurios siūlo ekskursijas į Cerro Rico kasyklas. jus pamatysite kaip dirba kalnakasiai, palandžiosite 2 kilometrus aukštyn žemyn šachtomis, pamatysite Tio statulas ir t.t. kalnas turtingas šachtomis, nebeprisimenu tikslaus skaičiaus todėl bijau pameluot bet atrodo šiai dienai yra apie 150 kompanijų, kurios dirba šachtose. minerologų prognozėmis darbo turėtų užtekti dar 10-15 metų. pirmas įspūdis įžengus tamsu, šviečia tik žibintuvėlis ant galvos, daug dulkių ir labai karšta. temperatūra 25-30 laipsniai šilumos. prisispaudžiam prie sienos, nes pro mus pravažiuoja keletas vagonėlių su skalda, lydimu dviejų kalnakasių. šachtose išvedžioti vamdžiai pro kurios šnypčia grynas oras, bet vis tiek oksidų dioksidų ir kitų -idų stiprus kvapas įsigeria į rūbus. kalnakasiai dažnai dirba 24 valandas be maisto, vienintelis energijos šaltinis kokos kramtymas. darbai vyksta rotacijos principu: kasamas kalnas; iškasenos gabenamos iki transportavimo vietos ir rankomis kasama į didžiules pintines; mechaniniu būdu jos keliamos į šachtos viršutinį aukstą; iškratomos iš pintinių ir supilamas į vagonėlius, kurie iškasenas išgabena iš šachtos. toliau chemija. gražios sidabro dulkės, tik ar jos vertos sveikatos ir gyvybės hmmm...
dinamitas. mieste yra kalnakasių turgus. parduotuvėlėse viskas ko jiems reikia, pradedant apranga, įranga, baigiant maistu. čia galite nusipirkti dinamito, legaliai, sako mūsų gidas. viskas ko reikia turėti šiek tiek pinigų. mažytis nitroglicerino ir t.t. mišinys gali kainuoti duobė jūsų darže arba ir blogiau. parduodamas bet kam, neklausinėjant kas ir kodėl.
ekskursijos po šahtą pabaigoje prie mūsų akių sulipdomas sprogmuo, trys minutės fotografijai ir dvi padėti ją saugiu atstumu. sprogimas daug galingesnis nei įsivaizdavau. filmuota medziaga harde.
antra dalis dienos praleidžiama klaidžiojant po miesto širdį. kolojinis miestas su daugeliu bažnyčių. užlipus ant San Francisco (Sv. Pranciskaus) bažnyčios stogo atsiveria miesto panorama. kitą dieną dar buvo užpilta ir ant Katedros stogo, gražus tikrai gražus tas Potosi.
nueita į filmą – „Alisa stebuklų šalyje“. stebuklų šalyje (mano pastaba: Bolivijoje) pilnos gatvės piratinių filmų, gal todėl salėje sėdim keturiese, į filmo vidurį prisirenka daugiau žiūrovų :)
Casa de la Moneda (Monetų kalykla). ryšium su dideliais sidarbo ištekliais, ispanai užkariautojai mieste pastato Monetų kalyklą. muziejus turtingas to laiko istorija ir eksponatais. vergų darbo ir gyvenimo salygos, monetų kalimo principai ir t.t.
Convento Santa Teresa. vienuolynas muziejus su septyniolikto amžiaus istorijomis. antras vaikas šeimoje sulaukęs penkiolikos metų būtinai (priverstinai) turėjo tapti vienuoliu(-e). mergina peržengusi vienuolyno slenkstį daugiau niekada nepamatydavo savo šeimos. buvo ir daugiau baisių istorijų, bet su sąlyga kad rašau vėlai ir noriu pabaigt iki rytojaus su šiuo įrašu ir nuotraukomis detaliau neberašysiu :)
nuotraukos čia
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)