Oruro karnavalas

- tienes espíritu de aventura.
- claro que.. si : )


kuo skurdesnė šalis tuo daugiau fiestų. žymiausia iš jų Bolivijoje – Oruro karnavalas. negali jo praleisti. argi aš galėčiau : )

kelionę planuoti sekasi sunkiai, planai keičiasi kas antrą dieną, bet vis tik pavyksta. Chapaqueada San Simon – San Simon universiteto šokių grupė tampa mano kelionės draugais. linkėjimai Milisenta ;) vakarėja, poros sukasi Sucre aikštėje, laukiam autobuso. su laiku Bolivijoje blogai. turim išvažiuoti devintą vakaro, išvažiuojam šiek tiek po dvylikos nakties.

paryčiais atsiduriam Oruro. miestas išsidėstęs netoli ežero Uru Uru (pasakyk pavadinimą greičiau ir žinosi iš kur miestas gavo vardą). vėsokoka. pusryčiaujam turguje. kava su pienu nenusakomai keisto skonio, ne kavai tame turguje : )

pasiruošimas karnavalui (pirma dalis). užsidedu lietskraistę nuo lietaus, nors dangus jo nežada. karnavalo laikotarpiu (plius dvi savaitės ir minus savaitė po Oruro karnavalo) šalyje vyksta masinis laistymasis vandeniu. gatvės pilnos žmonių su vandens balionais ir putų flakonėliais. nesušlapti neįmanoma. terkšt ir jaučiu kaip nugara teka vanduo. du paaugliai nuo triaukščio namo stogo su kibiriukais tvarkingai laisto žmones, bet visi laimingi, karnavalas : )

aplankom Museo Etnografico Minero. Oruro turtingas kasyklomis. vienos didžiausių alavo kasyklų užaugino jį iki miesto. leidžiantis į nebeveikiančią šachtą-muziejų oras tampa nemaloniai bjaurus. ekspozicijos ilgis apie 200 metrų. lipant laiptais žemyn pirmasis eksponatas Čyru-Čyru (isp. Chiru-Chiru) – plėšikas vagiantis iš turtingųjų ir atiduodantis grobį vargšams. šis herojus buvo nušautas šachtoje, pasak legendos jo žuvimo vietoje buvo rastas nutapytas M. Marijos paveikslas. nusileidus galima apžiūrėti šalmų, gražtų, lempų, rašomųjų mašinėlių ir kitų naudotų šachtose daiktų kolekciją. šachtos gale jūsų lauks susitikimas su Tio (isp. dėde). šis dėdė – požemių valdovas ir šachtų karalius, kiekvienoje šachtoje stovi jo statulos. tikima kad kalnų lobiai priklauso požemių valdovams ir reikalingas jų sutikimas norint išgabenti iškasenas į žemę. Tio statalos gausiai apibarstytos cigaretėmis, kokos lapais, bei laistomas alkoholis prašant apsaugos ir stiprybės. jei pragaras yra jis panašus į šachtą – dar vienos legendos žodžiai.

karnavalas. pirmieji šokėjai pradėjo savo 12 kilometrų kelią aštuntą ryto, jis jiems užtruks plius minus penkias ar šešias valandas. Šokančių apie tūkstantis gal ir daugiau. folkloras Bolivijoje klesti, stipriai susimaišęs su krikščionybe šiandieninis karnavalas skirtas M. Marijos garbei. margaspalviai šokėjai šoka savo šokį, minia džiūgauja. šokis su demonais – diablada – man iš visų gražiausias. strykt strykt tam taram tam param : )

pasiruošimas karnavalui (antra dalis). po pietų sugrįžtam į laikinus namus, nes mano bendražygiams reikia persirengti. pagal planą jie turėtų pradėt savo maratoną dešimtą vakaro. matyti kad laiko planavimu organizatoriai nesirūpina, prastovim šokėjų minioje visas penkias valandas ir tvarkingai apie pusę trijų ryto šokis prasideda. visą kelią einu kartu, naktinis karnavalas pilnas girtų žmonių, policijos naktį nėra, tačiau visi taikiai svirduliuoja su šokančiais, siūlo išgerti, tie kurie dar blaivūs nori fotografuotis, tie kuriems karnavalas jau pasibaigė miega ramiai tiesiog belekur. saliut!

šokėjai savo šokį baigia Santuario del Socavon (Socavon šventovėje), keliais prieš M. Marijos paveikslą, pasižadėdami tris metus šokti Oruro karnavale. nežinau kiek procentų šokančiųjų katalikai, bet pažadu šventai tikima ir stengiamasi laikytis.

po dviejų nemiegotų parų autobuse užmiegu tą pačią minutę. sapnuoju kaip šoku su demonais. saliut!

p.s. nuotraukos