būna dienų ilgų kaip šimtmečiai, kurios prasideda lengvais žingsneliais neatrastų miestų gatvėmis, pro metro langus su pirmo karto euforija stebint bėgančius pro šalį filmų trupinius. kelyje nėra vakarykščių dienų, spontaniškai susigalvojami tikslai ir rytinis kavos puodelis nepažįstamoje aplinkoje yra puiki maža adrenalino dozė prieš pasineriant į dar vieną gyvenimo nuotykį. auštantis rytas kažkuriam neatrasto pasaulio taške, neklystant laiko skirtumuose, nesiblaškant kryžkelėse.
neprisimenam vietovardžių, sutiktų žmonių veidai įsigeria į miesto kontekstą. pamatyti vaizdai įsirašo į mūsų laikinąją atmintį, o miestai keičia miestus. nepažįstamieji tampa draugais, draugai mylimaisiais, mylimieji priešais, priešai nepažįstamaisiais - tarsi amžinas santykių ciklas ratu susimaišęs laike su "kas jeigu" sąlygomis, teorijomis ir aksiomomis.
stipriai pasiilgau, būti kelyje. kuprinė susikrauta, lėktuvas rytoj ryte. Barselona!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą