maži pasaulio oro uostai, lyg kokios niekam nepriklausančios teritorijos, tvarkingai subraižytomis nuorodomis, pypsinčiais patikrinimo postais ir atsisveikinimų persmelktomis nuotaikomis. rytinis Kaunas mus išlydi su saule, tačiau leidžiantis apytiksliai šimto kilometrų nuo Oslo atstumu jau smagiai pila lietus.
Oslas pakeliui tik keletui valandų. metro nusigaunam iki apsiblaususio Vigelandsparken parko. <...> bandau pašerti žuvėdrą riešutais, bet ji tik sukiojasi ir jų neryja. šalimais stovinčioje telefono būdelėje suskamba telefonas, prieinu, pakeliu ragelį:
- labas Neo..
kitame laido gale girdisi tik trukdžių keliamas triukšmas. pakabinu ragelį, pats laikas išnykti iš to parko :)
savaitgalį mane visiškai valdo kalnai!!! šeštadienio rytas gal kiek šaltokas ir apniūkęs, pirštuotomis rankomis fiksuoju akimirkas. laikas sustoja, vienas po kito atsiveria snieguotos kalnų viršukalnės, posūkis už posūkio kelias vingiuoja aukštyn, smaragdo ežeriūkščiais, ties bedugnėmis.. don't make me lose the will to love. gražesni tik tie kalnai kuriuose dar nebuvai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą