bienvenido a Cochabamba!

hola draugai ir šo įrašo skaitytojai,

pro dulkėtą langą matosi Andų kalnynas, karštokoka. na ką pradedam.

įžanga. mintis išvažiuoti savanoriauti į kitą šalį sukosi jau gerus plius minus pusę metų. apsispręsti buvo lengva. noras pamatyti kitokį pasaulį tapo realus. apie metus laiko gyvensiu ir savanoriausiu Pietų Amerikoje, Bolivijoje, mieste keistu pavadinimu Cochabamba.

apie skrydžius. maršrutu Kaunas > Ryga> Roma viskas vyko sklandžiai. nakvynė ir klajonės Romoje taip pat. o bet tačiau Romos Fumichino oro uoste skrydis į Buenos Aires vėlavo daugiau kaip valandą, priduodant bagažą darbuotoja užtikrino kad jis TIKRAI atskris laiku. aha :) atsikridus į Pietų Ameriką prasidėjo tikslinimaisi ar tikrai Lietuvos piliečiams nereikia vizos. o paskutinio skrydžio vinimi tapo: perkant bilietą maršrutu Roma > Buenos Aires > Cochabamba buvo įrašas "includes 1 technical stop(s), kas išvertus reiškia lėktuvas pakilęs iš Buenos Aires nusileidžia Asunsijone (Paragvajaus sostinėje), visi turim išlipti ir laukti kito lėktuvo, čia vėl ta pati istorija ar tikrai man nereikia vizos. nereikia :)
lėktuvas nusileidžia Cochabambos oro uoste valanda vėliau. išlipus iš lėktuvo sakau wau wau wau :) aplinkui didžiuliai kalnai ir karštis tiesiai man į veidą :) bagažas žinoma pasimetęs, bus sekmadienį(?), valgoma lauktuvių kokybė neprognozuojama..

apie pirmą įspūdį. kitas pasaulis, čia pirma mintis važiuojant iš oro uosto namų link. mane pasitikę Milisenta ir Cezaris kalbasi ispaniškai, vaizdai pro mašinos langą molinių plytinių namukų masyvai vieni pastatyti, kiti pradėti statyti, bet pritrukus lėšų taip ir nebaigti. juodaplaukiai čiabuviai visi kaip vienas man panašūs. dulkės, šliūkšlės, karštis, žalios spalvos minimumas. nuotykis, nauji pojūčiai, nauja patirtis veža dar labiau :)

savanoriavimas. pažintis su vaikais. faktas: kalbos barjeras yra blogis. nežinau kiek prireiks laiko ją normaliai išmokti, nes tos pradinės frazės "mano vardas Asta, o tavo?" ir kitas standartas yra nepakankamos. su laiku išmoksiu, bet dabar... vardas Asta Bolivijoje reiškia ragai :) buvo pasiūlymas susigalvot kitą vardą, bet tegul lieka ragai :) o vaikai turi unikalius man vardus, kol visus atsiminsiu praeis laiko, tuo labiau kad jų bus per abu darbus šešiasdešimt o gal ir daugiau. pirmoji pažintis pirmoje darbo vietoje vyksta sklandžiai. geriam limonadą ir valgom bandeles. skanu :)

aplinka. aukščio skirtumo kol kas nejaučiu, čia 2000 metų virš jūros lygio, galva nesvaigsta, nepykina. na galva gal šiek tiek svaigsta nuo pokyčių, išgyvenama :) laiko skirtumas pasijunta kai po klajonių mieste sugrįžtam namo, bei viduryje nakties pabundu, nes Lietuvoje tuo metu vėlyvas rytas.

antroji diena prasideda savanoriavimu kitame dienos centre, kitoje miesto vietoje. hola profesora Asta sako man aštuonių - dešimties metų vaikų pulkas. mano savanoriavimas prasideda paišant asiliukus ir drugelius pusei klasės :) penktadieniais žaidžiamas futbolas. blokinėje aikštėje visas jų tuntas bėgioja paskui vieną kamuolį, pais de futbol (vert. futbolo šalis) be jokios abejonės :)

nuotraukas bus vėliau. rašysiu panašu kad neperiodiškai. atvirlaiškius, laiškus, duoną, labai siųsti adresu:

Arzobispado Av. Heroinas 0-152
Casilla postal: 129 (vicaria pastoral, C.Piscoya)
Cochabamba
Bolivia

tai tiek apie pirmus įspūdžius iš įvykio vietos. vieta komentarui įrašo apačioje, palik man žinutę :)