mano kaime šiandien šventė. jau antra naktis kaip muzika plyšauja ant visos gatvės. vakar buvau per daug pavargus kad tai būtų neleidę užmigti. šią nakt hmmm...
sekmadienio klajonės. kadangi ryte miegu ilgiausiai (net iki devynių), mane
palieka vieną su rašteliu kad 12:15 atvažiuočiau su trufiu 115 (maršrutinė mašina arba mikras) į miesto centro aikštę. miegančiom akim pasidarau kavos ir skaitau "ispanų kalba per 30 dienų". jeigu per trisdešimt dienų jos neišmoksiu, kur rašyti skundą? :D
sėdžiu transporte. kepina saulė. lėtai judam centro link. pažįstami maršruto vaizdai. šiferinė tvora, va tas kampas su Coca Cola. ir čia transportas nusuka į man nežinomą dešinę. ojojoj... mašina važiuoja turgaus gatvelėmis, stoviniuojam kamsčiuose dėl kitų mašinų ir žmonių. galėčiau ką nors nusipirkt netgi pro mašinos langą. galvoju ar jau lipt dabar ar dar palaukt. išlipu. faktas - pasiklydau. mobilaus neturiu, kaip grišt namo neįsivaizduoju, nes šito dar nesimokėm :D toks akimirkos klausimas: na ir kas toliau, ka veikiam? :)
laimė žemėlapis su manim. susirandu gatvės pavadinimą ir aišku nueinu ne į tą pusę, tenka sugrįžti. paklaidžioju po miesto/turgaus centrą (viena iš miesto centro dalių yra didžiulis turgus). susigaudau kur esu ir pasileidžiu karsčiu alsuojančia gatve susitikimo vietos link.
susitinkam. mus nuveža iki Cristo de la Concordia. prie kelto į kalną - žaidimų parkas vaikams, bilietus į parką (!!!!) pardavinėjanti vietinė mama Čioli pareiškia kad mes turim susimokėti po 2 Bolivijanus už įėjimą (praėjimą greičiau) į "parką" ir jau keltui bilietus galėsime nusipirkti kelto bilietų kasoje. su tokia nesąmone nesutinkam ir pinigų parkui nesumokam :)
kylam keltu, galima lipti laiptukais, bet atseit draudžiama, nesaugu, gali užpulti. naktį pasak vietinių ten tikrai nesaugu, bet dienos metu.. nusileidimas irgi kainuoja.
priešais akis atsiveria miestas Andų kalnų slėnyje. mažyčiai namai driekaisi kiek tik užmato akys. Dievo miestas.. nors čia ir ne Rio de Janeiro.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą