nepraėjus nei trims mėnesiams turiu pase leidimą gyventi Bolivijoje metus laiko. procesas tenka pripažinti ilgas ir užknisantis. nesibaigiantis popierių rinkimas. interpolas, AIDS testas, policija, migracijos departamentas. tris kartus skirtingose vietose ėmė pirštų antspaudus. tris kartus fotografavo. nebepasakyčiau kiek kartų reikėjo įvairiuose blankuose rašyti savo vardą, pavardę, tautybę, gimimo datą, gyvenamosios vietos adresą, kuris įrašytas ne visai toks koks yra ištikrujų, ir t.t.. popierizmą lengviau tvarkyti su agentūros pagalba, kaip šiuo atveju ir buvo. po pietų dar kartą reikės eiti į migracijos departamentą pasiimti rezidentės kortelės. manykim čia jau bus taškas.

kažkurią iš vakar dienų neplanuotai teko sudalyvauti masinės panikos scenoje. sugalvojau užsukti į turgų po stogu suvalgyti vaisių salotų. "tik jokiu būdu
nevalgyk turguje" - vienas iš pirmųjų patarimų esant čia. nehigieniška, įsigyti infekciją skrandyje paprasta, bet žinant patikimas vietas valgyti tikrai galima.
belaukiant kol paruoš salotas kitoje halės pusėje pasigirsta sprogimas ir žmonės pasileidžia bėgti išėjimo link. tokiais atvejais galvojasi greitai. tada man atrodo kad tuoj tuoj viskas išlėks į orą ir didžiulis ugnies srautas nušluos tai kas bus jo kelyje. bėgam. takas praėjimui/bėgimui siauras, kažkas parkrinta ir... nieko nebenutinka, panika pasibaigia. pasidaro isteriškai linksma. šalia manęs mano vaisių salotų pardavėja. šypsomės ir sugrįžtam prie prekystalio. - aqui es peligroso (cia pavojinga). taaaip... :)
skanios čia vaisių salotos.. bei tą dieną daugiau jokių fejerverkų :)

atrinkau nuotraukas iš paskutinių šių metų mėnesių: su vaikais, iš kelionės į Huanuni per Oruro ir spalvingojo karnavalo.

Kalėdos nusimato su panetonu (saldus kekso tipo pyragas su riešutais ir džiovintais vaisiais), paukštienos patiekalu ir vyno taure tiksliai nežinau kokių žmonių draugijoje.


p.s. pasiilgau. baltų ir šviesių artėjančių Kalėdų!