yra kelionių kurios planuojasi šiek tiek sudėtingiau. į Potosi, miestą Bolivijos pietvakariuose, kelionės datą stumdėm gal tris mėnesius, žmonių skaičių irgi. rezultate išvažiavom dviese.
ketvirtadienio naktis autobuse, pasiskolintas miegmaišis praverčia, žiemos laikotarpiu naktys vėsokokos. atvažiuojam paryčiais į naująjį terminalą. Potosi išsidėstęs Cerro Rico (turtingas kalnas) kalno papėdėje beveik 4100 metrų aukštyje ir yra antras tarp aukščiausiai įsikūrusių miestų pasaulyje (pagal gyventojų skaičių pirmas tokiam aukštyje).
Cerro Rico. legenda byloja kad XVI amžiuje indėnas Diego ganydamas lamas kalno papėdėje vieną pragano ir ima jos ieškoti, sutemsta, jis prisiglaudžia vienoje kalno nišų, susikuria laužą ir nustemba kaip viskas sužiba sidabru. po metų ispanai užkariautojai čia įkuria miestą, kuris tuo metu tampa vienas didžiausių miestų pasaulyje. sakoma, kad iš kalno sidabro buvo galima nutiesti tiltą tarp Potosi ir Madrido. deja būtų galima nutiesti du tokius tiltus iš žmonių kaulų, kurie mirė kasdami tą sidabrą..
rytas šaltokas, nesunkiai surandam šalia pagrindinės aikštės išsidėsčiusias kelionių agentūras, kurios siūlo ekskursijas į Cerro Rico kasyklas. jus pamatysite kaip dirba kalnakasiai, palandžiosite 2 kilometrus aukštyn žemyn šachtomis, pamatysite Tio statulas ir t.t. kalnas turtingas šachtomis, nebeprisimenu tikslaus skaičiaus todėl bijau pameluot bet atrodo šiai dienai yra apie 150 kompanijų, kurios dirba šachtose. minerologų prognozėmis darbo turėtų užtekti dar 10-15 metų. pirmas įspūdis įžengus tamsu, šviečia tik žibintuvėlis ant galvos, daug dulkių ir labai karšta. temperatūra 25-30 laipsniai šilumos. prisispaudžiam prie sienos, nes pro mus pravažiuoja keletas vagonėlių su skalda, lydimu dviejų kalnakasių. šachtose išvedžioti vamdžiai pro kurios šnypčia grynas oras, bet vis tiek oksidų dioksidų ir kitų -idų stiprus kvapas įsigeria į rūbus. kalnakasiai dažnai dirba 24 valandas be maisto, vienintelis energijos šaltinis kokos kramtymas. darbai vyksta rotacijos principu: kasamas kalnas; iškasenos gabenamos iki transportavimo vietos ir rankomis kasama į didžiules pintines; mechaniniu būdu jos keliamos į šachtos viršutinį aukstą; iškratomos iš pintinių ir supilamas į vagonėlius, kurie iškasenas išgabena iš šachtos. toliau chemija. gražios sidabro dulkės, tik ar jos vertos sveikatos ir gyvybės hmmm...
dinamitas. mieste yra kalnakasių turgus. parduotuvėlėse viskas ko jiems reikia, pradedant apranga, įranga, baigiant maistu. čia galite nusipirkti dinamito, legaliai, sako mūsų gidas. viskas ko reikia turėti šiek tiek pinigų. mažytis nitroglicerino ir t.t. mišinys gali kainuoti duobė jūsų darže arba ir blogiau. parduodamas bet kam, neklausinėjant kas ir kodėl.
ekskursijos po šahtą pabaigoje prie mūsų akių sulipdomas sprogmuo, trys minutės fotografijai ir dvi padėti ją saugiu atstumu. sprogimas daug galingesnis nei įsivaizdavau. filmuota medziaga harde.
antra dalis dienos praleidžiama klaidžiojant po miesto širdį. kolojinis miestas su daugeliu bažnyčių. užlipus ant San Francisco (Sv. Pranciskaus) bažnyčios stogo atsiveria miesto panorama. kitą dieną dar buvo užpilta ir ant Katedros stogo, gražus tikrai gražus tas Potosi.
nueita į filmą – „Alisa stebuklų šalyje“. stebuklų šalyje (mano pastaba: Bolivijoje) pilnos gatvės piratinių filmų, gal todėl salėje sėdim keturiese, į filmo vidurį prisirenka daugiau žiūrovų :)
Casa de la Moneda (Monetų kalykla). ryšium su dideliais sidarbo ištekliais, ispanai užkariautojai mieste pastato Monetų kalyklą. muziejus turtingas to laiko istorija ir eksponatais. vergų darbo ir gyvenimo salygos, monetų kalimo principai ir t.t.
Convento Santa Teresa. vienuolynas muziejus su septyniolikto amžiaus istorijomis. antras vaikas šeimoje sulaukęs penkiolikos metų būtinai (priverstinai) turėjo tapti vienuoliu(-e). mergina peržengusi vienuolyno slenkstį daugiau niekada nepamatydavo savo šeimos. buvo ir daugiau baisių istorijų, bet su sąlyga kad rašau vėlai ir noriu pabaigt iki rytojaus su šiuo įrašu ir nuotraukomis detaliau neberašysiu :)
nuotraukos čia
2 komentarai:
Kaip tau aukštis? ;) Nenorėtum pagyventi virš 4 tūkst. m. virš jūros lygio?
aukštis panašu kad manęs neveikia :) ne ne, nes per didelis dienos ir nakties temperatūrų skirtumas, geriau gyvent jūros lygyje ;)
Rašyti komentarą