kelioniniai užrašai - Peru (1 dalis)

iš padrikų užrašų po Peru:

2009 spalio 31 (šeštadienis) vietos laikas: 15:45. vakar autobusu iš Cochabambos išvažiajam į La Paz, vos nepavėluojam, tačiau autobusai čia patys linkę vėluoti kartais ir keletą valandų, taigi ramiai. autobuso stotis sausakimša, aplinkui šūkauja bilietų pardavėjai, vakar norisi miego. važiuojam visą naktį, šaltoka, pro langą prabundant matosi mėnulio pilnaties menkai apšviestas kelias, mažučiai namukai pakelėse ir kalnų masyvai. La Paz pasiekiam paryčiais. miestas plius minus 4000 metrų aukštyje. užtinusiomis akimis ieškom kaip iš miesto išvažiuot į pasienį su Peru. reikalingas miestas vardu Desaguadero, į jį pigiau važiuot is kitos stoties, todėl su vietiniu trufiu į ją ir važiuojam. lauko temperatūra +26. iki pasienio pusantros valandos kelio.

pasienis. reikia susirinkti antspaudus pase. Bolivijos pusėje man be problemų uždeda išvykimo iš šalies antspaudą. Milisentos paprašo susimokėti (ji turi gyventojos statusą) kažkokį mokestį, hmmm KPŠ!!! maloniai pasiginčijus mokėti šį kartą nebereikia, bet kitą kart tai jau tikrai :) pėškom kertam "sieną". bienvienidos al Peru!!!!

Peru pusėje atstovim eilę prie migracijos pastato su visais norinčiais patekti į šalį.
- kiek laiko būsite Peru?
- aštuonias dienas.
terkšt antspaudas pase. sekantis.

vienoje iš "agentūrų" nusiperkam bilietus iki miesteliūkščio vardu Moquegua. autobusas į jį išvažiuoja už dešimties minučių iš velniai žino kurios vietos, todėl mus veža rikša - berniukas su dviračiu laviruoja gatvėmis, jausmas kad tuoj į kažką atsitrenksim. kelionė baigiasi sėkmingai, į autobusą aišku nepavėluojam, dar ir tenka jo palaukti. važiuojam, pakeliui kažką suvalgom iš virtų bulvių, morkų, kažkokios mėsos. klaida ... klaida!!! kelias stipriai vingiuoja, žvėriškai karšta ir norisi vemti. dar autobuse išklausom paskaitą apie prostatos prevenciją, su paveiksliukais. žavi tai kad su lektorium bendrauja didelė dalis keleivių, Lietuvoj turbūt pasiųstų toli toli.. atvažiavus ieškom autiko į Lima, pirmąjį mūsų apsistojimo tašką. iki to taško iš viso važiuota 32 valandas.

2009 lapkričio 2. vietos laikas: 7:30. atvažiuojam į Flores autobusų stotį. Peru kiekviena autobusų kompanija turi savo atskiras stotis miestuose. rytinė stotis tuštoka ir šaltoka. mane palieka saugoti kuprinių. stotyje sėdi tik vienas tipas. kažkoks tipas pradeda man belsti į stiklinį langą ir kažką norėtų pasakyti, akimirkos klausimas. nesiklausau jo ir kai atsisuku Milisentos kuprinė stoties tipo rankose. ramiai taip pasiimu ją iš jo, nepasakom nei žodžio, bet miegai po šio fakto išnyksta, na kas per wtf!!!

Limos centras gražus, įspūdingai švarus, pilnas policijos ir turistų. kaip atrodo priemiesčiai galima tik paspėlioti. nakvojam pas peruietę merginą. butas kuklus ir mažytis, vaizdas pro buto langą skurdokas ne ką gražesnis už mano dabartinį. vanduo tik šaltas, lange skylė. bet gyventi vieną parą galima drąsiai, išgyvenam :)

Kas Limoje gražu naktį? Fontanų parkas aka Circuito Magico del Aqua. labai vertas pamatyti objektas. keturiolikos fontanų parkas žaižaruoja įvairiausiomis spalvomis, skamba muzika, pamatom lazerių šou projekcijas su vandens fontanais. palandžiojam po fontaną "siurprizų tunelis", stebim kaip vietiniai šlapi laksto po "labirintų" fontaną. pliusas ir tik pliusas. ir pati naktinė Lima labai graži.

turizmo centre mums nelabai rekomenduoja važiuoti į Cerro San Cristobal">Cerro San Cristobal kalną, atseit nesaugu, kadangi autobusas kyla stačiais kalno šlaitais, bet tikrai verta į jį užkilti. prieš akis miestas Lima ir ramusis vandenynas!!! ekskursija užtrunka valandą laiko, vienintelis minusas, autobusas važinėja pusvalandį ratu kol prirenka turistų.

ramiojo vandenyno pakrantę galima pasiekti autiku arba taksu. jeigu esi nepanašus į vietinį perujietį ar perujietę pasiruošk mokėti daugiau už maistą, transportą ir kitas pramogas. apie ką mes? ai apie vandenyną :) paplūdimio pakrantės šiek tiek smėlėtos, molas pilnas gigantiškų pelikanų, vandenyje supasi šimtas laivelių, vėjas pučia nuo jūros, antroje dienos pusėje dar šilta. plaukiam laiveliu į "atvirą" jūrą, tai yra pasidairom į pakrantę iš šiek tiek tolėliau. užsidedam pliusą - suvalgom patiekalus iš jūros gėrybių, niam niam. išsimaudom, vanduo labai šaltas ir neatrodo kad labai švarus, bet planas chuliganas įvykdytas :)

grįžtam į miestą, dedamės daiktus, skubam į stotį. mūsų laukia 20 valandų kelionė autobusu į Cusco.

turistiniai - atsitiktiniai vaizdai čia. 1 dalies pabaiga.