nakties knyga: apie laimę

- Tai ko beliko bijoti?
- O ką "piešia" vaizduotė? -> (........) <- vieta vaizduotei :)

tęsiant nakties skaitinius (be baimės kad dings elektra) paskaitykim apie antrąją iliuziją - laimės iliuziją

būdami vaikai visi svajojome kad kai užaugsim, nuo nieko nepriklausysim ir darysim ką norim. naivu? svajojame apie laimę, kuri "būtinai ateis", kai tik būsim nepriklausomi nuo tėvų, bet paaiškėjo, kad suaugę negali daryti beveik nieko, kas atitinka jų troškimus! mes suraizgyti daugybės suvaržymų, įsipareigojimų, kompromisų, susitarimų ir skolų - moralinių, dalykinių ar tiesiog finansinių. nuo pat vaikystės susidarom daugybę iliuzijų apie būsimą laimę ir tos iliuzijos apima visas gyvenimo sritis, laimingą meilę ir santuoką, draugystės, supratimo ir paramos laimę, profesinę laimę ir "laimingos senatvės" laimę.

laimė yra vidinė būsena, niekuo nesusijusi su išoriniais įvykiais. išorinis pasaulis permainingas, todėl laimė, besiremianti į tokius pamatus, veikiai išgaruoja.

jeigu kino reklamoje parašyta "fantastika" - vadinasi tai pasaka, o jei parašyta "psichologinis detektyvas" - jau tiesa. fantastiška klaida! filmuose pilna "akivaizdžių įrodymų" kad laimė galima. juose "tikri vyrai, be baimės ar silpnybių" - kilnūs, stiprūs, patikimi, ištikimi; ir moterys, pasiryžusios viską paaukoti dėl savo meilės tam vieninteliam, kuris dėl jos pasirengęs eiti per ugnį ir vandenį. šeimyninės laimės vaizdeliai, dideli ir gražūs namai. laiminga šeima. žmonės, pasiekiantys stulbinančių pasiekimų darbe ir visada juos palaikantys namiškiai. laiminga pabaiga, kitaip juk filmo nežiūrėsim? mums reikia iliuzijų išsipildymo, "stiprių įspūdžių", "didelės ir tyros meilės", "laimingos pabaigos". kodėl? nes labai norim tuo tikėti...

pirma, reikia suprasti tai, kas mums atrodo laimė, iš tikrųjų gal visai nėra laimė, bent jau mums. jei mums atrodo kad tikra laimė būtų "finansinė gerovė", bet kas yra finansinė gerovė, jei ne nuolatinis darbas jai palaikyti? grėsmė, kad ją iš jūsų atims. taigi toji gerovė pasirodo esanti didžiausia gyvenimo bėda!

antra, kiekvieną "laimingai įgytą gėrį" turėsime saugoti, tausoti ir puoselėti, o ši veikla galbūt visai neįeina į mūsų "tikros laimės" sampratą. jei mums kas atrodo laimė, esame pasiryžę bet kokioms aukoms, kad gautume tai. etape "Duok!" visiškai nepastebim jokių būsimų sunkumų.

trečia, realiame gyvenime ne visada suderinama tai, ką mes norėtume suderinti. mums kažkodėl atrodo viskas įmanoma ir net normalu suderinti tikrą šeimyninė laimę, begalinį atsidavimą darbui, visavertį vaikų auklėjimą, metų nebijančią draugystę, finansinę sėkmę, garbę ir t.t. visų jų suderinti neįmanoma, nes kiekvienam reikia laiko, bei įvairios aplinkybės daro juos nesuderinamus.

ketvirta, mes per greit priprantame prie gero ir vis norime ko nėra/neturim. "Ten gera, kur mūsų nėra." pripratimas natūrali būsena, mes priprantam prie gero, ir prie blogo (nors lėčiau nei prie gero). jei kas nors yra pastovu, dėl savisaugos instinkto, tampa nebeįdomu. mums vis reikia ko nors "karštesnio", "dramatiškesnio".
dėl šios priežasties priprantam prie sėkmės, kuri kitados atrodė nepasiekiama ir ji nebedžiugina, norisi kažko didesnio, kažko, ko dar neturime. štai kodėl mums visada bus maža...

penkta: gyvenime visą laiką judame iš stygiaus būsenos. vietoj to kad džiaugtumėmės ką turim, mums tai tampa nebeįdomu, mums įdomu tik tai ko dar neturime. todėl nekeista, kad "iki visiškos laimės" mums nuolat ko nors trūksta. kodėl nemokame būti laimingi netgi tada (labiausiai tada) kai gyvenime viskas klostosi sėkmingai?
mes nebematom kas yra gerai, bet kas blogai, jau rimtas reikalas. nevertinam to ką turim gero. mes nebežinom žodžio "gana", mums vis maža.

laisvė nuo iliuzijos. kad buvai švaistūnas, suvoki tik bankrutavęs.
jeigu norime džiaugtis gyvenimu, dabar pats laikas tai daryti, ne rytoj, ne kitais metais, o dabar. mes gyvenam dairydamiesi į priekį, iš anksto įsikalbėdami viltis ir iš anksto ruošdamiesi pralaimėti.

trumpai:
laimės gyvenime daugiau negu reikia, bet mes paprasčiausiai šito nematome. susimąstykime, ką turime ir kas gera mūsų gyvenime.
laiku pasakykim sau "gana".

"Nėra kelio į laimę: laimė ir yra pats kelias." /V.Dajeris/


rytoj laiminga diena - net du darbiniai susitikimai ir vizitas pas traumatologą - bus įdomu :) labanaktis :)