pirmadienis, birželio 23, 2008

nakties knyga: apie meilę

naktis. tyla ir juodas ežero vanduo. šaltoka, kol nepasineri į jį.. nesieki kojomis dugno. ir tiesiog plauki.

paskutinis ir vos kelių puslapių knygos skyrius apie meilės iliuziją.

jame pavyzdys: pasaka apie kiauliaganį. pamenat tokią? karalaitis augina savo sode nuostabią rožę ir lakštingalą bei svajoja sutikti karalaitę, kaip jie pamils vienas kitą ir laimingai gyvens. vieną gražią dieną jis sužino kad tokia nuostabi karalaitė yra. karalaitis nusprendžia padovanoti jai tai ką turi brangiausią - savo rožę ir lakštingalą. gražioji dovanas priima, bet jomis nesusižavi. jaunuolis apviltas, įskaudintas ir nesuprastas. jis nori išsiaiškinti kodėl ir pasisamdo kiauliaganiu mielosios dvare. gano kiaules ir kuria visokius nepaprastus daiktus - tarškynę, grojančią norimas melodijas; puodelį - parodantį ką kas gamina visoje karalystėje - vienu žodžiu auksinių rankų meistras. aikštingoji daiktais susižavi, panori juos turėti, bet kaina didelė - ji turi bučiuoti jį. prasideda derybos, siūlomi freilinų bučiniai, auksinis nesutinka ir galiausiai karalaitė jį bučiuoja. juos pamato karalius (pasiunta), išvaro ją ir jį iš dvaro. negana to karalaitė sužino kad kiauliaganys visai ne kiauliaganys ir jau tada gal ir mylėtų jį. vėlu jau.

pasak rašytojo pasaka pilna iliuzijų: laimės - svajonės, kaip sutiks ją ir ji pamils jį, su lakštingalom ir rožėmis. baimės - ar patiks jai tos dovanos o gal ne. kančios - ji neįvertina jo ir atstumia. tarpusavio supratimo - gal jaunuolis kažką ne taip suprato, bando žmogus išsiaiškinti kas ir kodėl ir žaisdamas "aukos" vaidmenį: bandydamas suvilioti stebuklingais daiktais ir tuo pačiu norėdamas nubausti ją. visi nelaimingi. vėlu jau.

pasak manęs gal gyvenimas ir yra pilnas iliuzijų, gal mes kartais užsimerkiam ir nenorim matyti kai kurių dalykų, gal žiūrim pro rožinius akinius, gal sutinkam žmones, gal įsimylim, gal tampam draugais, gal paliekam tuos, kurie mus myli ir leidžiamės į nuotykius, gal kankinamės nežinodami ką jaučiam vienas kitam, gal darom nesąmones... gal...

"Pačioje žmogaus sielos gelmėje glūdi žinojimas, kad būti mylimiems - ne mūsų jėgoms, bet visada galime mylėti patys."

labanaktis

2 komentarai:

Anonimiškas rašė...

Pati meilė nėra iliuzija. Iliuzija princui-kiauliaganiui galvoti, kad Pasaulyje tėra vienintelė karalaitė ir aukoti savo gyvenimo džiaugsmą vardan jos su viltim, kad kažkada jos jausmai pasikeis. Vienpusė meilė gadina gyvenimą abiems pusėms.

Beje ačiū už siuntinuką (?). Norint kurti žaidimus, reikia įvesti taisykles.

astanita rašė...

taip, meilė tikrai nėra iliuzija. pasakose yra daug karalaičių ir princų. mūsų požiūris į gyvenimą, jausmai, noras dalintis tuo gyvenimu ir visa kita maišosi ir tai mes vadinam meile. meilė, meilė..

atkeliavo knyga - gerai, gyvenimas yra žaidimas - su taisyklėm ir jų laužymu. "?" kada nors pasakysiu realiai.