sekmadienis, spalio 04, 2009

penkiolikta diena


maži vyrai.

savaitgalis prasideda penktadieniu. jame važiavimas į vietinė elektrinę. važiuojam dviem autobusais. atrakcija. jaunieji Cochabambos gyventojai šukauja autobuse, atsidaro visus įmanomus langus. sveikinasi su praeiviais gatvėse. aukščiausias triukšmo lygis pasiekiamas važiuojant požeminiu tuneliu. nežinau kas čia per euforija atsidurt po žeme, bet jiems tai sukelia didžiulį džiaugsmą :)

kepina saulė, mus pasitinka Elfec (pastaba: vietinės elektrinės pavadinimas) darbuotojas. visus fotografuoja ir vėliau dovanojo mums nuotraukas. turiu pirmąją oficialią nuotrauką popieriniam formate. puiki ekskursija, visi laimingi, autobuso istorija kartojasi. užskaitom pasivažinėjimą :)

vakare einam į vieno draugo gyvo garso koncertą. apie muziką reikėtų ne rašyti, bet dėti garso failą, deja po ranka neturiu. dainuojama senąją Quechuas kalba, dainuojamas folkrolas, tiesa sumodernintas. dalyvauja instrumentai: klasikinės gitaros, elektrinė gitara, fleitos, smuikas, barškučiai iš ožių nagų gal dar lamų kokių, bei vienas tradicinis bolivietiškas panašus į balalaiką, bet ne balalaika.

skamba viskas kartu labai gražiai. techniniai dalykai: už įėjimą mokėti nereikia, gyvai chebra dainuoja maždaug keturias valandas (su pertrauka). dainuoja penkiese. meniu vien tik alkoholiniai kokteiliai, gėrimai ir Coca Cola. norint pavalgyti galima eit ieškot maisto gatvėse ir tikrai jo galima surasti, tiesa neaišku kaip po to skrandis sureaguos :)

praūžia lėktuvas, užgoždamas winamp'ą. oro uostas visai šalia. naktinė vėsuma bando patekti pro mažą plyšį lange. man vis dar maišosi savaitės dienos. džiazas...

6 komentarai:

Milisenta rašė...

Patikslinimas:
- ta "balalaika" - tai tipinis boliviečių instrumentas čiarangas (charango).
- prie instrumentų dar pamiršai paminėti kitą tipinį boliviečių instrumentą - zampoña (panašu į skudučius).
- grojo ne keturias, o truputį daugiau nei dvi valandas ;) Pasirodo miegojai atmerktomis akimis :D juk Lietuvos laiku miegot nuėjom devintą valandą ryto, cha cha cha..

astanita rašė...

labas rytas :) va va kaip tu ir sakei tas instrumentas vardu čiaranga (http://en.wikipedia.org/wiki/Charango)

Anonimiškas rašė...

Parasyk kaip vaikai reaguoja i uzsieniete mokytoja? Ar labai isdyke, ar net tokie kaip Lietuvoje? :) Nors is pasakojimo matyti, kad dar ne visai sugadinti yra, jei mazi dalykai kaip vaziavimas autobusu jiems sukelia toki dziaugsma (ko gero ne per daznai patiria si malonuma).
Giaaras, kad taip greit draugu (ir ne bet kokiu, o muzikaliu) susiradai.
O ta balalaika, tai atrodo, paprasta ukulele busianti.

astanita rašė...

vaikai visada išdykę, ar Bolivijoje ar Lietuvoj, niekuo nesiskiria :) be to jie moka džiaugtis viskuo, nesvarbu ar pirmą kart važiuotų autobusu ar trys šimtai penkioliktą. paskui matyt visi užaugam ir nebemokam taip :)

draugų draugai nevisada yra draugai.
tačiau dabar aplink mane visi labai muzikalūs :)

Unknown rašė...

Įsivaizduoji, o aš elektrinėje nesu buves!!! Trūko mums savanorių Dvarčionyse :) gal būtu bent į plytelių fabriką nuvede.
Aš tai darau tokias išvadas, jei ten visi kalba ispaniškai, o tu ta kalbą mokais, o jie dar ir groja visi, tai tu ir groti mokykis. Grįžusi galėsi su mano bratkiu naują grupę įkurt, bolivietiško metalo su čiarangais.

astanita rašė...

p.s. galėčiau mokytis groti nervais, bet kol kas tam nėra laiko :)